LVAT RSS Naujienos

LVAT teisėjai viešame renginyje pristatė teismo veiklą 2011 metais

Fri, 27 Jan 2012 13:26:17 GMT

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sausio 25 dieną surengė "Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo veiklos 2011-aisiais metais" pristatymą, kurio metu valstybinių institucijų vadovus, visuomenės atstovus bei žurnalistus supažindino su svarbiausiais praėjusių metų teismo veiklos pokyčiais bei tendencijomis, administracinės teisės naujovėmis.

Renginyje dalyvavusiems svečiams LVAT pirmininkas Ričardas Piličiauskas pristatė pagrindines teismo vertybes ir veiklos tobulinimo tendencijas, pateikė pasiūlymus dėl teisinės sistemos tobulinimo, bendradarbiaujant įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios bei visuomenės atstovams, apžvelgė bylų nagrinėjimo terminų kitimo tendencijas bei prognozes. "Svarbiausias LVAT uždavinys yra efektyviai ginti demokratines visuomenės vertybes, užtikrinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos standartus LVAT veikloje bei nuolat gerinti teismo veiklos efektyvumą", - savo pranešime pabrėžė LVAT pirmininkas Ričardas Piličiauskas.

LVAT teisėjai dr. Skirgailė Žalimienė, Romanas Klišauskas, dr. Irmantas Jarukaitis ir Laimutis Alechnavičius skaitė pranešimus apie aktualiausias LVAT jurisprudencijos tendencijas mokesčių, aplinkos apsaugos bei statybų ir teritorijų planavimo, Europos Sąjungos (ES), konkurencijos, migracijos srityse, aptarė gaunamų bylų šiose srityse pokyčius. Anot LVAT teisėjų, kiekvienais metais vis daugiau yra gaunama ir išnagrinėjama bylų, susijusių su ES teisės bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymu - praėjusiais metais, lyginant su 2010 metais, LVAT išnagrinėjo 62 procentais daugiau bylų, kuriose vadovavosi Europos Sąjungos teise. Taip pat pastebimas žymus gaunamų bylų dėl norminių administracinių aktų teisėtumo skaičiaus didėjimas, daugėja bylų mokesčių, konkurencijos, bylų dėl valstybės institucijų atsakomybės už žalą, ginčų žemės teisinių santykių srityse. LVAT teisėjų teigimu, tai, jog Lietuvos piliečiai vis dažniau kreipiasi į teismą, remdamiesi ES teise ir praktika, rodo, kad vadovautis ES teise priimant individualius teisės aktus yra ne tik Lietuvos administracinių teismų, bet ir valstybės institucijų pareiga.

Tokio pobūdžio renginys, kuriame dalyvauti buvo pakviesti ir svarbiausių valstybinių institucijų vadovai, ir visuomenės atstovai, ir žurnalistai, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo surengtas pirmą kartą. Dialogą su visuomene bei valstybinėmis institucijomis, teismo, valstybės institucijų ir visuomenės bendradarbiavimą, siekiant visuomenei reikšmingų tikslų, tikimasi pratęsti ir ateityje. Susipažinti su "LVAT 2011 metų veiklos apžvalgos" tekstu galite čia.

Daugiau informacijos apie teismo veiklą galite rasti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo interneto svetainėje http://www.lvat.lt. Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, prašome nurodyti informacijos šaltinį.

LVAT: V. Vigelis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą

Mon, 23 Jan 2012 17:10:56 GMT

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sausio 23 dienos nutartimi atmetė pareiškėjo Švenčionių r. savivaldybės mero Vytauto Vigelio prašymą panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą, kuriuo V. Vigelis buvo pripažintas pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, kadangi nenusišalino balsuodamas Tarybos posėdyje dėl sprendimo, susijusio su pareiškėjo sutuoktinės pareigomis.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas tarp šalių buvo kilęs dėl VTEK sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Juo buvo pripažinta, jog Švenčionių rajono savivaldybės meras Vytautas Vigelis nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme numatytos pareigos, nes nenusišalino svarstant Tarybos sprendimą "Dėl Švenčionių rajono savivaldybės administracijos struktūros" pakeitimo. Šiuo Tarybos sprendimu buvo siūloma Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyrių prijungti prie Švietimo skyriaus. LVAT teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad siūlomo reorganizuoti prijungimo prie kito skyriaus būdu Kultūros skyriaus vadovė yra pareiškėjo sutuoktinė, kuri dėl tokios reorganizacijos pasekmių gali netekti savo Kultūros skyriaus vedėjos posto, akivaizdžiai rodo pareiškėjo asmeninį suinteresuotumą ir privačius interesus, susijusius su minėto Sprendimo projekto priėmimu.

LVAT teisėjų kolegijos vertinimu, dalyvaudamas Tarybos posėdyje, kur buvo svarstomas Sprendimo projektas, susijęs su jo sutuoktinės vadovaujamo administracijos padalinio reorganizacija, pareiškėjas pateko į interesų konflikto situaciją, kurios turėjo vengti Interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka, informuoti kartu su juo dalyvavusius sprendimo svarstyme ir priėmime asmenis apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas kitų Tarybos narių apie esamą interesų konfliktą neinformavo ir nuo dalyvavimo Sprendimo projekto svarstymo ir balsavimo procedūroje nenusišalino, t. y. nepasielgė taip, kad nekiltų jokių abejonių, jog toks konfliktas yra. LVAT teisėjų kolegija nutartyje taip pat pažymėjo, kad elgtis taip, jog nekiltų jokių net menkiausių abejonių jo nešališkumu, pareiškėją įpareigoja ir paties pareiškėjo kaip savivaldybės vadovo - mero statusas ir jam keliami reikalavimai bei su tuo susiję visuomenės lūkesčiai.

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, LVAT teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylai svarbias aplinkybes, tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, todėl naikinti sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.

Nutartis yra skelbiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo interneto svetainėje www.lvat.lt. Bylos Nr. A-146-101-12. Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją, prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme įvyko tarptautinis seminaras Europos Sąjungos teisėjams

Fri, 20 Jan 2012 09:57:54 GMT

Sausio 16 dieną Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT) vyko LVAT ir Bostone įsikūrusio mokslinių tyrimų instituto The Mentor Group organizuotas tarptautinis Vilniaus seminaras, kurio tikslas - vystyti dialogą tarp Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) teisėjų.

Seminare dalyvavę Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai, kartu su teisėjais ir mokslininkais iš JAV, Vokietijos, Austrijos ir Estijos diskutavo Europos Sąjungos teisės taikymo, žmogaus teisių apsaugos bei kitais aktualiais klausimais.

Seminaro metu pranešimus skaitę profesorius dr. Ernst Mestmäcker (Makso Planko Institutas, Hamburgas) ir buvęs Austrijos Konstitucinio Tesimo teisėjas Kurt Heller pristatė aktualiausius valstybių narių atsakomybės už teismų padarytus Europos Sąjungos teisės pažeidimus klausimus bei nagrinėjo Europos Sąjungos konstitucinių pagrindų teisinius ir ekonominius aspektus. Ypač didelis dėmesys buvo skiriamas Europos Sąjungos nacionalinių teismų ir teisėjų vaidmeniui bei atsakomybei užtikrinant ES pirminėje teisėje, taip pat ir neseniai įsigaliojusioje Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, įtvirtintų teisių ir laisvių apsaugą.

The Mentor Group yra mokslinių tyrimų institutas, įsikūręs 1983 metais Bostone (JAV), vienijantis buvusius ir esamus JAV ir ES aukščiausiųjų instancijų teismų teisėjus, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus, generalinius advokatus, kitus žymius teisės mokslininkus ir praktikus. The Mentor Group seminarai ES teisėjams nuo 2005 metų yra kasmet organizuojami vis kitoje ES valstybėje narėje.

Anot renginio organizatorių, tai, jog šiemet seminarui surengti buvo pasirinktas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, rodo, kad Lietuvos teismai tarptautinėje teisinėje erdvėje yra vertinami kaip lygiaverčiai partneriai. Tokio pobūdžio renginiai itin svarbūs siekiant betarpiško ES ir JAV teisėjų dialogo, kurio metu ieškoma atsakymų į visiems svarbius klausimus bei dalinamasi patirtimi.

Daugiau informacijos apie Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą galite rasti interneto svetainėje http://www.lvat.lt. Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, prašome nurodyti informacijos šaltinį.

LVAT: P. Petrošius supainiojo viešuosius ir privačius interesus

Mon, 16 Jan 2012 11:39:37 GMT

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija 2012 m. sausio 12 d. nutartimi pripažino, kad Tauragės rajono savivaldybės meras Pranas Petrošius, 2009 metais eidamas mero pavaduotojo pareigas ir savivaldybės tarybos posėdžiuose balsuodamas dėl lėšų skyrimo gatvės, susijusios su jo nekilnojamuoju turtu, remontui, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą.

Administracinis ginčas kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo buvo pripažinta, kad pareiškėjas Pranas Petrošius, turintis privatų interesą, susijusį su jo nekilnojamuoju turtu Akmenos gatvėje, Pagramančio miestelyje, Mažonų seniūnijoje, dalyvaudamas Tauragės rajono savivaldybės tarybos jungtiniame komiteto bei Tauragės rajono savivaldybės tarybos posėdžiuose ir balsuodamas už Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimą dėl lėšų skyrimo Mažonų seniūnijos gatvių remontui, taip pat nenurodęs naujų keliančių interesų konfliktą aplinkybių savo privačių interesų deklaracijoje, nevykdė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau - Įstatymas) nuostatų.

LVAT teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, vadovaudamasi nuosekliai formuojama teismų praktika, pripažino, kad ši situacija atitinka Įstatyme įtvirtintą interesų konflikto definiciją. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjas Pranas Petrošius, turintis privatų interesą, pažeidė Įstatyme įtvirtintą imperatyvą, draudžiantį dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Taip pat pareiškėjas pažeidė Įstatyme įtvirtintą pareigą nusišalinti nuo tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūros, bei atitinkamai nevykdė Įstatymo reikalavimo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto, ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.

LVAT teisėjų kolegija taip pat pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino VTEK sprendimo dalį dėl Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pažeidimo. VTEK buvo nustačiusi, jog pareiškėjas elgėsi neteisėtai, nenurodydamas naujų interesų konfliktą keliančių aplinkybių savo privačių interesų deklaracijoje. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad atsakovas nagrinėjamu atveju reikalavo, jog pareiškėjas deklaruotų ne aplinkybes, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas ateityje, bet patį jau kilusį interesų konfliktą. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad Įstatymas interesų konflikto kilimo atveju numato asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, nusišalinimą, o ne kilusio interesų konflikto deklaravimą. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista.

Nutartis yra skelbiama Vyriausiojo administracinio teismo interneto svetainėje www.lvat.lt. Bylos Nr. A-62-1774-12. Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, prašome nurodyti informacijos šaltinį.

LVAT: S. Spėčius, įsidarbindamas Leo LT, AB, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą

Fri, 13 Jan 2012 09:00:30 GMT

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija sausio 12 d. nutartimi pripažino, jog Saulius Spėčius, nutraukdamas valstybės tarnybos santykius ir tą pačią dieną įsidarbindamas bendrovėje LEO LT, AB pažeidė įstatymus.

Nagrinėjamoje byloje ginčas buvo kilęs dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) 2008 m. spalio 9 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. VTEK sprendimu buvo konstatavusi, jog buvęs Ministro Pirmininko patarėjas S. Spėčius, po to, kai nutraukė valstybės tarnybos santykius, tą pačią dieną įsidarbinęs bendrovėje LEO LT, AB valdybos nariu, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. Priešingai, nei numatyta minėtame įstatyme, nuo nustojimo eiti pareigas, susijusias su bendrovės LEO LT, AB steigimo proceso ir kitų klausimų, susijusių su šia bendrove, sprendimu bei priežiūra, iki įsidarbinimo bendrovėje LEO LT nebuvo praėjęs vienerių metų terminas.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, jog tam, kad būtų pripažintas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimas, būtina įrodyti vieną iš dviejų minėtoje normoje įtvirtintų alternatyvių aplinkybių: jog asmuo, einantis pareigas, tiesiogiai susijusias su sprendimų priėmimu įmonės valdymo, turto tvarkymo, finansų apskaitos bei kontrolės srityse, prieš tai, būdamas valstybės tarnautoju, per paskutinius darbo metus ėjo tokias pareigas, kurios arba tiesiogiai buvo susijusios su įmonių, į kurias asmuo perėjo dirbti, veiklos priežiūra ar kontrole, arba jis dalyvavo svarstant ir priimant palankius šioms įmonėms sprendimus.

Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo Ministro Pirmininko patarėjas, darbo grupės, kuri derėjosi su akcinės bendrovės "VST" akcininkais, narys. Taip pat vykdydamas valstybės tarnautojo bendrąsias ir specialiąsias pareigas, jis turėjo ir galėjo stebėti, kad su nacionaliniu investuotoju, jo formavimu susiję klausimai, taip pat ir dėl nacionalinio investuotojo valdymo, jo organų, būtų sprendžiami laikantis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, teisės principų, nepažeidžiant viešojo, valstybės ir visuomenės interesų. Pareiškėjas dalyvavo posėdžiuose, tiesiogiai susijusiuose su LEO LT, AB steigimu, teikė patarimus Vyriausybei ir Nacionalinio investuotojo priežiūros komitetui bei vykdė kitas panašias funkcijas.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pareiškėjas S. Spėčius, kuris stebėjo ir rūpinosi atskirais nacionalinio investuotojo formavimo ir steigimo klausimais bei turėjo galias atitinkamu būdu veikti šioje srityje, o po Atominės elektrinės įstatymo pakeitimų įsidarbino LEO LT, AB pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. Teisėjų kolegija nutartyje taip pat pabrėžė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas nebedirbo valstybės tarnyboje VTEK vertinimo metu, negalėjo būti kliūtis VTEK priimti šioje byloje skundžiamą sprendimą. Anot LVAT, Viešųjų ir privačių interesų įstatymo požiūriu VTEK galėjo vertinti ir valstybinėje tarnyboje nebedirbantį asmenį. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija nutarė, kad skundžiami VTEK ir pirmosios instancijos teismo sprendimai iš esmės yra pagrįsti, todėl naikinti jų nėra pagrindo.

Nutartis skelbiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo interneto svetainėje http://www.lvat.lt (bylos nr. A-502-22-12). Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Sausis

Fri, 13 Jan 2012 08:59:41 GMT

2012

Fri, 13 Jan 2012 08:59:00 GMT

LVAT: Viešojo valdymo institucijos privalo prisiimti atsakomybę už savo veiksmus

Wed, 28 Dec 2011 17:22:21 GMT

Gruodžio 15 dieną Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą dėl valstybės ir savivaldybės pareigos atlyginti dėl viešojo valdymo institucijų veiksmų atsiradusią turtinę žalą privačiam asmeniui, konstatavo, kad nebūtų teisinga visą riziką dėl neteisėto ir todėl vėliau panaikinto detaliojo plano, kurio rengimo organizatoriumi buvo savivaldybė, o teigiamą išvadą dėl jo pateikė apskrities viršininko administracija, perkelti privačiam asmeniui, kuris buvo suinteresuotas minėto plano parengimu.

Išnagrinėjusi bylą išplėstinė LVAT teisėjų kolegija pabrėžė, kad verslo ar kiti privatūs subjektai turi būti rūpestingi, sąžiningi ir apdairūs, domėtis detaliojo planavimo dokumentacijos rengimo procesu. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad verslo ar kitų privačių subjektų elgesys gali būti labai reikšmingas nustatant priteistiną žalos sumą ir ją mažinant, tačiau taip pat patikslino, jog tokiu, koks yra nagrinėjamas atvejis, kai nėra akivaizdžių įrodymų, kad pareiškėjas siekė neteisėtų tikslų ar kitu būdu elgėsi neteisėtai, visą riziką ir atsakomybę už patirtas išlaidas perkelti pareiškėjui būtų neteisinga. Toks įstatymų aiškinimas, jog valstybės ir savivaldybių institucijos gali elgtis neteisėtai ir už tai visiškai neatsakyti, nurodant, jog visą riziką turi prisiimti suinteresuotas (privatus) asmuo, formuotų visuomenėje visiško nepasitikėjimo valstybe mentalitetą, taip pat sudarytų prielaidas valstybės ar savivaldybės institucijoms ir jų pareigūnams elgtis neatsakingai, tokiu būdu pažeidžiant iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylančią pareigą, kad valdžios įstaigos privalo tarnauti žmonėms. Anot LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos, valstybės ir savivaldybių institucijos privalo elgtis teisėtai bei už savo veiksmus prisiimti atsakomybę.

Išnagrinėtoje byloje LVAT teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas į inicijuotą teritorijų planavimo procesą iš tiesų investavo lėšų, kurios, panaikinus teritorijų planavimo dokumentus, nedavė lauktos grąžos ir galėjo būti pripažintos pareiškėjo patirta atlygintina žala. Byloje taip pat nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovų Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės veiksmų bei anksčiau aptartos patirtos turtinės žalos. Atsižvelgdama į nustatytas bylos aplinkybes, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad trys būtinosios deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygos pagal CK 6.271 straipsnį buvo įvykdytos, todėl pareiškėjas galėjo iš valstybės reikalauti atlyginti su viešojo valdymo institucijų neteisėtais sprendimais susijusią žalą.

Pasak LVAT pirmininko Ričardo Piličiausko, šis ir kiti sprendimai, kuriuose administraciniai teismai priteisia pareiškėjams valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais nulemtą žalą, viena vertus, rodo, kad pažeistų teisių gynyba administraciniame teisme atitinka aukščiausius žmogaus teisių gynimo standartus bei Europoje pripažįstamus bendruosius teisės principus, antra vertus, įpareigoja valstybės institucijas veikti atsakingai. Atsižvelgdamas į tai, kad įstatymai nustato, jog valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į žalą padariusį valstybės tarnautoją, teismo pirmininkas šioje byloje kreipėsi į atsakovus su prašymu informuoti, kaip bus įgyvendinama regreso teisė į žalą padariusius asmenis, dėl kurių veiksmų valstybei ir savivaldybei kilo pareiga atlyginti žalą.

Nutartis skelbiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo internetinėje svetainėje http://www.lvat.lt, bylos Nr. A-62-1119-11. Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, prašome nurodyti informacijos šaltinį.

LVAT nutartimi apginta žmogaus teisė į švarią, sveiką bei saugią aplinką

Wed, 28 Dec 2011 16:01:57 GMT

Gruodžio 16 dieną Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegijai išnagrinėjus administracinę bylą dėl kiaulininkystės ūkių vystymo Pakruojo rajone, kiaulininkystės ūkiai negalės būti vystomi taip, kaip planavo bendrovės - plėtrą leidę savivaldybės ir kitų institucijų sprendimai panaikinti.

Administracinė byla teisme buvo nagrinėjama gavus Pakruojo rajono gyventojų ir visuomeninės organizacijos "Lietuvos žaliųjų judėjimas" skundus, kuriais buvo ginčijami savivaldybės tarybos patvirtinti detalieji planai bei kompetentingų institucijų sprendimai. Šie sprendimai leido uždarosioms akcinėms bendrovėms nedideliu atstumu vienas nuo kito plėtoti 2 iš planuojamų 11 kiaulininkystės ūkių kompleksų. Kiekvieno planuojamo komplekso metinis pajėgumas būtų buvęs apie 10 000 kiaulių per metus.

Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad prieš leidžiant plėtoti šią kiaulininkystės veiklą, nebuvo atliktos kai kurios pasekmių aplinkai vertinimo procedūros, kurios pagal tuo metu galiojusius teisės aktus nebuvo būtinos. LVAT teisėjų kolegija šioje byloje įžvelgė galimą Lietuvos teisės neatitikimą Europos Sąjungos teisės reikalavimams, todėl išaiškinimo kreipėsi į Liuksemburge esantį Teisingumo Teismą. Šis teismas konstatavo, kad Lietuvos nacionalinės teisės nuostata, kurioje bendrai ir neišnagrinėjus kiekvieno atvejo numatyta, jog strateginis vertinimas neatliekamas, kai planų, taikomų nedideliuose plotuose vietiniu lygiu, sprendiniuose numatytas tik vienas ūkinės veiklos objektas, prieštarauja Europos Sąjungos teisei.

Teisingumo Teismo atsakymą gavęs bei bylą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas gruodžio 16 dieną priimta nutartimi atsisakė taikyti nacionalinės teisės nuostatą, eliminavusią kompetentingų subjektų pareigą atlikti ginčo detaliųjų planų strateginį pasekmių aplinkai vertinimą. Panaikindama teigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje, LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, jog, atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimus, iš esmės nebuvo vertinama aplinkybė, kad ginčo kiaulių penėjimo kompleksai (taršos objektai) buvo planuojami statyti nedideliu atstumu (mažiau nei 500 m.) vienas nuo kito, nors visiems poveikio aplinkai vertinimo procedūros dalyviams ši aplinkybė buvo žinoma.

Anot LVAT teisėjų kolegijos, savivaldybė ir kitos atsakingos institucijos, priimdamos sprendimus, leidusius ūkio plėtrą, privalėjo įvertinti visas galimas pasekmes aplinkai - įskaitant ir tai, jog turi būti vertinamas ne vieno atskiro kiaulininkystės komplekso poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai, bet ir tai, kaip yra vystoma ūkinė veikla šalia jo.

Komentuodamas paskelbtą nutartį, LVAT pirmininkas Ričardas Piličiauskas pažymėjo, kad, jo asmeniniu vertimu, itin svarbu yra tai, jog bylą išnagrinėjęs LVAT pripažino žmogaus teisę į švarią, sveiką bei saugią aplinką, ir šią teisę realiai apgynė. "Tai yra puikus pavyzdys, kad visuomeninė organizacija gali sėkmingai ginti viešąjį interesą aplinkos apsaugos srityje administraciniame teisme. Savo ruožtu, administracinis teismas užtikrino veiksmingą Europos Sąjungos teisės taikymą," - teigė LVAT pirmininkas.

Nutartis skelbiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo internetinėje svetainėje http://www.lvat.lt, bylos Nr. A-492-12-11. Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, prašome nurodyti informacijos šaltinį.

LVAT atmetė teisėjos atskirąjį skundą dėl Teisėjų tarybos nutarimo dalies panaikinimo

Tue, 06 Dec 2011 15:32:18 GMT

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) gruodžio 2 dienos nutartimi atmetė pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Teisėjų tarybos protokolinio nutarimo dalies, kurioje buvo patarta Prezidentei atleisti teisėją iš Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, panaikinimo.

Pareiškėja atskirtuoju skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjos skundą dėl minėto Teisėjų tarybos nutarimo dalies panaikinimo. Atskirtajame skunde pareiškėja nurodė, jog, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 metų gegužės 9 dienos nutarimu, Teisėjų taryba yra institucija, atliekanti viešojo administravimo funkcijas ir jos sprendimai sukelia teisines pasekmes, todėl prašė jos pateikto skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės.

Įvertinusi viešojo administravimo santykių sampratą ir Teisėjų tarybos kompetencijos pobūdį vykdant Konstituciją ir Teismų įstatymu jai deleguotą funkciją - patarimą Lietuvos Respublikos Prezidentui teisėjų karjeros klausimais, LVAT teisėjų kolegija padarė išvadą, kad, priimdama pareiškėjos ginčijamą sprendimą, Teisėjų taryba neveikė kaip viešojo administravimo subjektas. Anot LVAT, priimdama tokio pobūdžio aktą Teisėjų taryba nevykdė viešojo administravimo funkcijų, todėl pareiškėjos keliamas ginčas nelaikytinas ginču, kylančiu iš administracinių teisinių santykių, kurio sprendimas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Teisėjų kolegija nutartyje taip pat pažymėjo, kad Teisėjų tarybos patarimas atleisti teisėją - tai vienas iš teisėjo atleidimo iš pareigų procedūros metu priimamų dokumentų, kuris yra neatsiejamai susijęs su Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu teisėją atleisti iš pareigų, ir reikalavimai panaikinti šiuos aktus turėtų būti nagrinėjami kartu. Kaip konstatavo LVAT, reikalavimas panaikinti Teisėjų tarybos nutarimo punktą, kuriuo buvo nutarta patarti Lietuvos Respublikos Prezidentei pareiškėją atleisti iš teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, turėtų būti reiškiamas teismui, nagrinėjančiam pareiškėjos skundą (ieškinį) dėl Lietuvos Respublikos Prezidentės dekreto ją atleisti iš teisėjos pareigų panaikinimo. Teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalis nustato, kad teisėjas, nesutikdamas su atleidimu iš pareigų, turi teisę per vieną mėnesį nuo atleidimo dienos kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.

Apibendrinusi išdėstytas aplinkybės, LVAT teisėjų kolegija padarė išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą, priėmė teisėtą sprendimą, todėl paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Nutartis yra skelbiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo interneto svetainėje. (Bylos. Nr. AS-822-795-11) Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, prašome nurodyti informacijos šaltinį.