Apklausos dalyvių komentarai

Visuomenes atstovų kompetencija nagrinėjant šias bylas būtų abejotina, be to, korupcijos pavojus būtų dar didesnis, nes juos paveikti suinteresuotoms pusėms būtų lengviau nei teisėjus.

Manau, kad tarėjų instituto įvedimas administracinėse bylose skaidrumo nepridėtų. Visuomenės atstovai turi masinę teisinę sąmonę, o ne profesionalią. Teisininkai yra profesionalai ir turi dirbti savo darbą niekieno netrukdomi. Be to, visuomenės atstovas gali būti subjektyvus ir tai negarantuoja skaidrumo ir teisingumo.

Manau tai suteiktų šiokio tokio skaidrumo, bei padidintų visuomenės pasitikėjimą teismais.

Tokiu būdu teisėjas negalėtų būti šališkas.

Nereikalingas, kadangi daugėja galimybių reikštis korupcijai ir šališkumui. Visuomenės atstovai negali kompetentingai nuspręsti apie tam tikrus įvykius, kadangi nieko nenutuokia apie teisės doktriną, pricipus ir pan.

Tik tada, jei byla sudėtinga, ar ginamas viešas interesas. Tačiau išvis visuomenės atstovo dalyvavimas iš principo nėra tikslingas, kadangi teismo posėdžiai dažniausiai ir taip vieši yra, o jei ne tai nutarimai visada vieši.

Dabartinis teisminis procesas Lietuvoje išseko dėl nestabilios įstatymų leidybos bei pačios teisinės sistemos dalyvių dažno įstatymų pažeidinėjimo. Šiuo metu būtina įvesti papildomą elementą, kuris visuomenėje pastiprintų ne tik pasitikėjimą teismais, bet ir sustiprintų teisėjo ir kitų bylos vykdyme atsakingų asmenų poziciją.

Bus objektyviau nagrinėjamos bylos.

Reikalingas, tačiau abejotina ar tokioje mažoje "švogerių" šalyje ši sistema galės tinkamai funkcionuoti.

Tie atstovai niekuo neįtakos teisėjo sprendimo.

1.Brangi institucija. 2.Tarėjai neišvengs spaudimo. 3. Pablogės bylų nagrinėjimo kokybė.

Teisėjai dėl didelio darbo krūvio nagrinėdami bylas net nesigilina į bylos aplinkybes. Tarėjai galėtų tapti saugikliu, užtikrinančiu skaidrų ir objektyvų bylos išnagrinėjimą.

Pavyzdys - Kedžio atvejis. Nenorėčiau (bijočiau) kad tokia minia spręstų teisinės (o ne moralinės, politinės) atsakomybės klausimus.

Dėl didesnio viešumo ir skaidrumo.

Mažiau erdvės užkulisiniams susitarimams.

Visuomenės atstovai neturi teisinio išsilavinimo, tad teisme jiems ne vieta.

Mes gyvename pagal įstatymus, o teismuose turėsime dalyvauti pagal pašalinių asmenų vidinius įsitikinimus? Taip netinka.

Sumažės teisėjų papirkimo tikimybė.

Sumažės asmeniško įsitikinimo sprendimų.

Nes Lietuvos teismai tapo uždara sistema, giminių, draugų klanu.

Tikėtina, kad i procesą bus įnešta daugiau skaidrumo, bus sunkiau rasti priėjimą prie bylą nagrinėjančio asmens ir daryti įtaką sprendimui, nes pastarasis baiminsis buti demaskuotas.

Būtų užtikrintas skaidrumo principas.

Mūsų visuomenė yra gana prasto teisinio išprusimo, be to, Lietuva per maža šalis, kad rastumėme visuomenės atstovą, nesuinteresuotą bylos baigtimi...

Manau, kad žmonės turėtų dalyvauti ne administracinių teismų veikloje, bet bendrosios kompetencijos teismų veikloje, o konkrečiau, baudžiamosiose bylose, kuriose paliečiami ne tik teisiniai, bet ir didele dalimi moraliniai dalykai. Tuo tarpu administracinėse bei civilinėse bylose reikia gilaus teisinio išmanymo, kad priimti teisingą sprendimą byloje, o to paprasti Lietuvos gyventojai neturi arba turi, tačiau nepakankamai.

Tarėjai negalės objektyviai dirbti tiek administracinėse, tiek kitose bylose, visų pirma dėl to, jog neturi teisinio išsilavinimo ir nesupranta bylų nagrinėjimo specifikos.

Manau, galėtų būti pasitelkiamas tarėjų institutas, kai sprendžiamos viešojo intereso gynimo bylos.

Tam tikrose administracinėse bylose, manau, būtų naudinga piliečių nuomonė. Tačiau piliečiai turėtų turėti aukštąjį išsilavinimą ir bent kažkokį supratimą apie teisę.

Teisminis nagrinėjimas yra pernelyg specifinė sritis, todėl šiai veiklai reikalingi žmonės, turintys atitinkamą išsilavinimą, besivadovaujantys ne emocijomis, o išvystytu ir pagrįstu teisingumo jausmu.

Nagrinėjant administracinį ginčą teisės klausimu privalo pasisakyti teisėjas, o fakto klausimai būna pakankamai aiškūs, todėl tai paneigtų ekonomijos principą.

Taip, ir ne tik kai kurias, bet absoliučiai visas. Kitu atveju, teisingumas visiems ir vienodai, yra tik tuščias deklaravimas.

Visuomenės atstovų dalyvavimas sudarytų prielaidas išvengti tendencingų sprendimų, padidintų visuomenės pasitikėjimą teismais.

Visuomenes tarėjai nėra reikalingi LR teisinėje sistemoje, nes: 1) Tai yra dirbtinis būdas kopijuoti common law tradicijas civilinės teisės (Lietuvos) jurisdikcijoje. Socialiniai - teisiniai reiškiniai turi ateiti savaime (pvz., precedento pripažinimas romėnu teises šalyse), o ne mechaniškai kopijuojant tam tikrus skirtingų teisinių sistemų bruožus. 2) Visuomenės tarėjų institutas prieštarauja logikos dėsniams. Pavyzdžiui, jeigu Jums kažką šiek tiek skauda (įsipjovėte į pirštą), pakanka kreiptis i vaistininką. O jeigu jums nežmoniškai skauda (reikalinga operacija), juk nesikreipsite i žmogų iš gatvės, o ieškositės gero specialisto ir kvalifikuotos gydytojo pagalbos. Lygiai taip pat su tarėjais - sudėtingiems klausimams reikia ypatingų žinių, o ne paprastos nuomonės ir emocijų iš gatvės. 3) Tarėjų institutas bent jau Anglijoje yra labai kritikuojamas ir laikomas atgyvena. Tarėjai kviečiami labai retai ir labai ypatingais atvejais, tai tikrai nėra kasdienybė. O kviečiami tarėjai visai nenoriai dalyvauja šiame procese, stengiasi rasti priežasčių nevykti į teismą, nes tai reikalauja atsitraukimo nuo darbo, keliavimo, laikino apsistojimo kitur, laiko gaišimą ir pan. 4) Lietuvos tarėjai, jeigu jie butu paimti iš paprastos minios, butu tam nesubrendę, kadangi yra neišsilavinę, nekultūringi ir neatsisakę sovietinio mentaliteto. Pavyzdžiui, Kedžio byla parodė, kad tvarką įvesti bando laukiniai ir netašyti asmenys, stengiantys savo tiesą įrodinėti rėkdami ir naudodami jėgą. Ką tokie žmonės gali patarti? 5) Tarėjų institutas reikalautų nemažai papildomų lėšų. Reikėtų atlyginti už atitraukimą nuo darbo, laikiną apgyvendinimą, teismo patalpos gali būti tam nepritaikytos ir pan. Manau, kad šios lėšos galėtų būti panaudotos 1000 kartų efektyviau. Pvz., kuriant daugiau darbo vietų teisėjams ar jų padėjėjams, modernizuojant posėdžių sekretorių turimą įrangą, diegiant telekomunikacijas teismuose ir pan.

Taip, tačiau tik atskirų kategorijų bylas, kai šalis to prašo ir teismas su tuo sutinka, kai visuomenės atstovai atvyksta ir netrukdo bylos nagrinėjimo ir pan.

Garantuotas skaidrumas.

Tai galėtų užtikrinti objektyvesnį bylos nagrinėjimą.

Visuomenės atstovų dalyvavimas nagrinėjant bylas mažintų galimybę teismams šališkai priiminėti sprendimus.

Nagrinėjant administracines bylas reikalingos teisinės žinios, kurių visuomenė dažnai neturi arba turi pernelyg mažai, klaidingas žinias. Todėl visuomenės dalyvavimas teismo procese galėtų, pvz., užvilkinti, sutrikdyti teismo procesą.

Taip, jis reikalingas, kadangi sumažėtų teisėjų korupcijos mastą Lietuvos teismuose.

Sprendimai bus pagrįsti emocijomis, o ne teise. Per žemas visuomenes išprusimo lygis.

Visuomenės dalyvavimas galėtų būti nagrinėjant tik sudėtingesnes bylas: ekologiniai nusižengimai, kelių eismo taisyklių pažeidimai, kur didelė žala visuomenei, juridinių asmenų veikla, kuria padaroma žala visuomenei.

Teisėjai turi būti nešališki objektyvūs ir pan., o visuomenės atstovui apskritai reikalavimai nėra keliami.

Netikslinga, kadangi numanomai padidėtų bylų nagrinėjimo kaštai. Nagrinėjimas užtruktų dar ilgiau, nei šiuo metu, kadangi visuomenės atstovui reikėtų aiškinti teisės aktus bei jų taikymo pagrindus.

Būtų priimtas objektyvesnis sprendimas, tačiau tas atstovas turėtų turėti teisės magistro kvalifikacinį laipsnį.

Bylų nagrinėjimas būtų objektyvesnis.

Teisėjai yra visuomenės dalis, todėl nėra reikalo sviesto daryti sviestuotu.

Visuomenės akis galėtų: 1) sumažinti teismų uždarumą; 2) apsunkinti korumpuotų sprendimų priėmimą; 3) padidinti visuomenės pasitikėjimą, kad teismų sprendimai yra teisingi.

Ne, nebent visuomenės atstovai turėtų teisinį išsilavinimą ar jo pagrindus. Nemaža dalis kitų asmenų retu atveju teisingai suvokia teisės aktų reikalavimus ir jų tikslus, juos interpretuoja savaip, o blogiausia tai, kad pasiduoda žiniasklaidos priemonėse kartais tendencingai formuojamai nuomonei.

Nebent atstovas būtų teisininkas, išmanantis teisės akus, teismų praktiką ir procesą. Turėtų būti nustatyti kriterijai, išrenkant atstovus. Asmuo, kuris nėra dirbęs teisinio darbo, gali turėti iškreiptą nagrinėjamos situacijos vaizdą, paremtą subjektyviais išgyvenimais, stipriai įtakotą žiniasklaidos ir pan.

Taip. Nes tarp gyventojų yra didžiulis nepasitikėjimas teisėjais. Negalima to ignoruoti, reikia šį dalyką skolintis iš Anglijos.

Apsunkintų procesą.

Visuomenės atstovas visada pageidautina persona ne tik administraciniuose teismuose. Vis tik tokiam atstovui turėtų būti surašyti įstatymai, kuriuose būtų numatyta atsakomybė, jei jis nenusišalintų tais atvejai, kai galėtų kilti privačių ir viešų interesų konfliktas, bei nustačius, kad toks asmuo reiškė ne savo valią, o kažkieno iš šalies. Tačiau visuomenės atstovas labai reikalingas bylose, kur atsakovai yra jėgos struktūros - policija, prokuratūra ir pan., nes šių profesijų asmenys dažnai gali būti bendramoksliai su teismų darbuotojais, o išplaukiant iš to, gali būti ne visada ir teisingi.

Dėl didesnio viešumo ir objektyvumo.

Tai pagerintų teismų darbo ir sprendimų skaidrumą.

Brangus valstybei institutas.

Siūlau steigti prisiekusiųjų teismą. Pagrindinį vaidmenį įgyvendinant teisingumą Prisiekusiųjų teisme vaidina visuomenė. Pagrindinis baudžiamosios, administracinės, civilinės ar kitos bylos klausimas - ar teisiamasis kaltas dėl padaryto nusikaltimo? Šiame teisme sprendžiamas ne pastovaus teisėjo, o atsitiktinų piliečių, atsitiktine tvarka išrinktų iš paskutinių rinkimų ar vykusio referendumo bendro sąrašo ir įtrauktų į teismo, nagrinėjančio tam tikrą bylą, sudėtį. Teisėjas profesionalas tik vadovauja teisminei procedūrai ir sprendžia teisinius klausimus dėl nusikaltimo kvalifikavimo, kalto asmens nubaudimo ir žalos, padarytos nusikaltimu, atlyginimo.

Sunku pasakyti, nes teismai ir visuomenė, mano manymu, remtųsi skirtingais kriterijais, t.y. teismai žiūrėtų iš teisinės pusės, o visuomenė - iš žmogiškosios (pvz., kas yra teisinga, o ne teisėta tam tikroje situacijoje ir pan.). Manau, kad dėl to galėtų kilti konfliktų.

Manau, būtų objektyvesni ir skaidresni sprendimai.

Lietuvių visuomenė tam nepasiruošusi.

Nes dauguma teisėjų yra valstybės tarnautojai iš prigimties - policininkai, prokurorai, inspektoriai, kurie savo laiku pagal savo kompetenciją gynė valstybės interesus, tad jų kryptingumas link valstybės interesų yra išlikęs. Visuomenės atstovo dalyvavimas leistu išlyginti šią pusiausvyrą.

Visuomenės atstovai nebus pajėgūs įsigilinti į nuolat besikeičiančius įstatymus, jų apmokymas per daug kainuos valstybei, be to, Lietuvoje nebus realių galimybių užtikrinti, kad visuomenės atstovai nemokamai atvyktų ir dalyvautų teisingumo vykdymo procese. Toks institutas būtų našta tiek valstybei, tiek teismams, tiek pačiai visuomenei. Toks visuomenės įtraukimas į administracinių bylų nagrinėjimą būtų tik populistinis sprendimas, kurio neišvengiamai ir greitai tektų atsisakyti.

Teisingumą vykdo tik Teismas, kuris yra ir turi būti nešališkas, nepriklausomas nuo jokių visuomenės atstovų. Teismai formuojami profesiniu pagrindu, t. y. preziumuojama, jog teisėjas yra pakankamai pasiruošęs profesine, etine, moraline prasme, yra pakankamai visapusiškai išsilavinęs ir būdamas tam tikro amžiaus yra įgijęs pakankamą gyvenimišką patirtį. Nemanau, kad vadinamieji visuomenės atstovai Lietuvos kontekste reikalingi, nes jie trikdys Teismo darbą, bandys paveikti teisėją neteisiniais argumentais (o tokie dažniausiai būna tik žalingi teisingumui ir remiasi savais politiniais, religiniais ar kt. interesais). Tai, kas tinka aukštos teisinės sąmonės Vakarų visuomenėms, nebūtinai tinka Lietuvoje. Galima lažintis, kad "visuomenės atstovas" nebus net Konstitucijos skaitęs ir atstovaus tokią lietuviškos visuomenės sąmonę, kuri teisingumo siekia už teisminės valdžios ribų...

Teisiškai nepagrįsti sprendimai sukeltų abejonių.

Dabartinį nepasitikėjimą lemia pavieniai teismų sprendimai, taip kaip jie aiškinami kai kurių suinteresuotų pusių. Visuomenės atstovų dalyvavimas čia mažai ką pakeistų, o galėtų ir dar labiau komplikuoti, jei jų ir teisėjų nuomonės išsiskirtų.

Tai sudarytų tik tokį įvaizdį, bet iš esmės niekas nesikeistų, tik teismo procesas būtų apsunkintas.

Nemanau, tačiau negaliu teigti, jog tikrai ne.

Kas bus visuomenės atstovai ir kokiais metodais atrinkti? Praktika rodo, kad gajūs ryšiai ir švogerizmas, kurie galbūt pakiš koją.

Galbūt, iš dalies.

Taip, nes visuomenės narys asmeniškai prisidės prie sprendimo, t.y. didesnio skaidrumo, kas leis labiau pasitikėti teismais.

Pasitikėjimo nepadidins, bet bent atsiras šioks toks skaidrumas.

Teismai neturi autoriteto, o kažkokie "Liaudies" atstovai, nepadės to autoriteto atgauti.

Lietuvos visuomenei visų pirma reikia pradėti nuo savęs. Kompleksuota, sovietinio kvapo Lietuvos visuomenė nepasitiki visais subjektais ne todėl kad tam yra pagrindas, o iš inercijos.

Visuomenės atstovų dalyvavimas nagrinėjant bylas padidintų visuomenės pasitikėjimą Lietuvos administraciniais teismais tik tuo atveju, jei į atstovų nuomonę būtų atsižvelgiama priimant nutartis, sprendimus.

Visuomenės atstovai sudarytų didesnes galimybes korupcijai ir dar mažiau būtų galima pasitikėti teismais.

Manau, kad pasitikėjimą padidintų viešumas ir sprendimų argumentavimas. Sprendimai jei teisme šalys neprieštarauja, apskritai galėtų būti viešinami. Jeigu viena iš proceso šalių yra valstybinė įstaiga, tai automatiškai skaitoma, kad ji neprieštarauja.

Liaudies atstovus reikia įvesti visuose teismuose, ne tik administraciniame.

Visuomenės pasitikėjimas, pvz. Norvegijoje, suformuotas ne tokiais būdais. Tai pirmiausia stiprios, pilietiškos visuomenės, susiformavusios per daugelį kartų, įsigalėjusi pagarba ne tik atskiram visuomenės nariui, bet ir valstybei, jos valdžios institucijoms. Pasitikėjimas teismais turi būti skatinamas imantis kompleksinių priemonių, viena jų - visų grandžių teismų teisėjų atlyginimų didinimas, siekiant mažinti korupcijos atvejus. Visuomenės sąmoningumo kėlimas, teisinis švietimas, kurio trūksta (parodo Venckų byla).

Galbūt žmonėms ir patiktų, jog kas nors daroma, bet nemanau, kad tai duotų realią naudą.

Tais atvejais jei ginant viešąjį interesą dalyvautų ir visuomenės atstovai.

Vyrauja nuomonė, kad teisėjai ne visada priima teisingus sprendimus, o bylas laimi daugiau pinigų turintys, todėl piliečių dalyvavimas didintų pasitikėjimą. Piliečiai taip pat jaustųsi dalyvaujantys vykdant teisingumą ir tuo būdu galbūt patys piliečiai dažniau atkreiptų dėmesį į vykdomą nusikalstamą veiką ir pan.

Problema yra ne teismų darbe, o piliečių sąmonėje.

Taip, tik tokiu atveju, jei tos bylos bus išnagrinėtos tinkamai.

Visuomenė susipažintų su teismo darbu, jo sudėtingumu ir, labai tikiuosi, pamatytų daug "gerosios teismų pusės" apie kurią žiniasklaida nerašo.

Labai tikiuosi, kad taip visuomenei būtų sudaryta galimybė pamatyti ir "gerąją teismų pusę" apie kurią žiniasklaida paprastai nekalba.

Visuomenės atstovas - nešališkas asmuo, o šiuo metu ne visos bylos išnagrinėjamos objektyviai. Todėl, atsakymas - taip.

Taip, nes uždara teismų sistema atrodo atgrasi ir korumpuota.

Neaiški pozicija dėl visuomenės atstovų nešališkumo sprendžiant klausimus, susijusius su byla. Taip pat neaiški pozicija dėl visuomenės atstovo funkcijų.

Lietuviai - įtarūs žmonės. Todėl visi pralaimėjusieji vis tiek manytų, kad teisėjai ir visuomenės atstovas susimokė, kad visuomenės atstovas specialiai parinktas priešiškas ir pan. Esminė teismų nepasitikėjimo problema yra pačioje visuomenėje, jos kultūroje ir švietime. Todėl nuo čia ir reikia pradėti spręsti problemas, be jokios abejonės, nepamirštant ir pačių teisėjų kvalifikacijos, kuri glaudžiai siejasi su teismams skiriamais resursais (atlyginimu ir pan.).

Būtų daug labai skirtingų sprendimų esant tom pačiom faktinėm aplinkybėm, priklausomai nuo tarėjo sugebėjimo pasiduoti emocijoms. Arba didelis pačių tarėjų nepasitenkinimas, jei sprendimas nebūtų toks, koks jiems tuo metu atrodė teisingas, nepaisant to, ką sako įstatymai ir teismu praktika.

Tokiu atveju visuomenė pati taptų teismų dalimi, ne tik nusižengusiąja, bet galinčia teisti nusižengusiuosius.

Manau, kad tik atvirkščiai, padidintų skundų skaičių, kadangi nėra aišku, kaip bus atrenkami visuomenės atstovai, kokie reikalavimai jiems keliami. Pasitikėjimą teismais formuoja TEISINGI sprendimai, bet ne dalyvaujančių asmenų skaičius

Populistiškai ir paviršutiniškai - turėtų galbūt kiek padidinti, tačiau skeptikai ir toliau teigs, kad paskirtieji atstovai taip pat gali būti korumpuoti ir paperkami. Juo labiau, pasitikėjimą administraciniais teismais didina teismų sprendimų nešališkumas, teisingumas, atsižvelgimas į visas reikšmingas bylų aplinkybes, bandymas suprasti "paprastą žmogų", jo poelgio motyvus.

Šiuo metu manytina, kad taip, nes visuomenės nepasitikėjimas teismais ypač didelis. Todėl reikia imtis kad ir tokių priemonių kaip visuomenės atstovų dalyvavimas.

Iš dalies padidintų.

Prisidėtų prie didėjimo. Juk galų gale galėtų dalyvauti žurnalistai ir šiaip aktyvistai.

Priklausomai nuo to, koks bus jo vaidmuo - jei patariamasis, tai vargu ar jis apskritai reikalingas, o sprendžiamuoju - vargu ar jis gali būti. Nebent asmuo yra gerai pasikaustęs teisiškai.

Jeigu dabar teigiama, kad teisėjai yra korumpuoti, kas trukdys teigti, kad visuomenės atstovai nėra korumpuoti?

Ar pasitikėjimas teismais yra siekiamybė? Pats pasitikėjimas gi nėra jokia vertybė. Vertybės yra teisingumas, sąžiningumas. Man atrodo, kad jas pasiekus pasitikėjimas atsiras savaime kaip neišvengiama pasekmė.

Nešališki stebėtojai ne tik savo liudijimais patikrintų, kiek teismų sprendimai yra teisingi, bet ir parodytų, kad teisėjai, priimdami sprendimus, nebijo įsileisti nešališkų žmonių

Ne, nes tai nieko iš esmės nepakeistų. Pasitikėjimą padidintų tinkamas ir kruopštus bylos dalyvių argumentų analizavimas ir visa apimantys sprendimo motyvai, taip pat sprendimuose reikėtų įdėti moralinio auklėjimo-argumentavimo, o ne sausos teisinės kalbos. Pažeidėjas turi suprasti savo blogą elgesį, jam tai turi būti išaiškinta, o ne tik nubausta. Sprendimai turi būti vieši, lengvai surandami, pažeidėjo vardas ir pavardė neturėtų būti slepiami po sutrumpinimais.

Mano nuomone, žmonės tada galvotų, jog vykstantis procesas yra skaidresnis, nes leidžiama dalyvauti visuomenės atstovams, tačiau abejoju, ar tai padėtų pasiekti materialinę tiesą.

Kuo didesnis viešumas, tuo didesnis pasitikėjimas bet kuriose gyvenimo sferose.

Visuomenė labiau pasitikėtų teismais, nes juose būtų visuomenės atstovai. Tai labai logiška.

Taip, pakels pasitikėjimą administracinių teismų darbu, bet esant šioms sąlygoms: a) jei dalyvavimas bus "skaidrus" (panaudoti on-line ir post-casting IT sprendimai, esant reikalui panaudoti ATK kaip asmenų identifikavimo priemonę); b) dalyvavimas paremtas "rotacija" (negalima dalyvauti tos pačios apygardos teismo darbe daugiau kaip pvz. 10-20 (ar pan. skaičiuje) administracinių bylų); c) įgaliojimai kolektyviai "stebėtojų kritinei masei - t.y. esant bendram susitarimui" nušalinti teisėją ar kolegiją įžvelgiant netinkamą bylos nagrinėjimą, o šio sprendimo nemotyvuojant, galimybė panaudoti tokį veiksmą turi būti ribota skaičiuje - pvz. iš 10 nagrinėjamų bylų leidžiami 3 nušalinimai, d) (galbūt) dalyvavimas privalomas visiems veiksniems asmenims - kaip pilietinė pareiga, o atsisakymas dalyvauti sukuriantis pasekmes - pvz. mažesnes socialines garantijas (pvz. neprieinama arba prieinama tik iš dalies, nemokama teisinė pagalba; arba didesnis žyminis mokestis ir pan.). Šiandieninė padėtis - apygardų administracinių teismų teisėjai atlieka valstybės tarnautojų advokatų vaidmenį, advokatai - teisėjų padėjėjų, o pareiškėjai - advokatų. Kad palengvinti proceso "atsistojimą į savo vietas" nagrinėjimo procedūros turi būti paprastesnės, kad žmogus DIYS principu galėtu ruošti procesinius dokumentus (argumentai, įrodymai ir t.t.). Turėtų būti preziumuojama, kad valstybės tarnautojai - neteisūs, nes turi tiek įgaliojimų ir valdžios, kad paprastas žmogus jos niekada tiek neturės.

Lietuvos visuomenė nepasitiki ne tik administraciniu teismu, bet ir visa dabartine teisėsaugos sistema ir dėl jos uždarumo.

Bet kokiu atveju tikrai neturėtų sumažinti pasitikėjimo, bet lieka neaiškus mechanizmas kaip bus "išrūšiuojami" tie visuomenės atstovai, kurie nusipelnys būti administracinių teismų patarėjais, nes, įsivaizduokit, koks bus pasitikėjimas, kai vėliau paaiškės, kad tas visuomenės atstovas turėjo interesų konfliktą arba sukčiavo, o dar blogiau, ir nusikalto ar slėpė nusikaltimą. Kokiu būdu jie bus atrenkami ir kiek tai kainuos valstybei? Beje, jei teismai ieško patarėjų, tai susidaro įspūdis, kad teismai kažko neišmano. Tai galbūt reikia skųsti teisėjus, kurie nagrinėjo bylas, nes yra pagrindo manyti, kad jie buvo nelabai kompetentingi? Manau, kad visuomenės atstovai neturėtų kištis į bylų nagrinėjimą, o būti tik stebėtojai ir baigus nagrinėti bylas ir paskelbus nuosprendį paskelbti, kas buvo ne taip, ir tokiu būdu sudaryti galimybę teismo dalyviams skųsti sprendimą, nes kad ir kas bebūtų, jie teisėjais netaps. Tai nėra ir tikslo imituoti jų darbo.

Be jokios abejonės, padidintų visuomenės pasitikėjimą, nes pati visuomenė dalyvautų procese.

Labiau padidintų visuomenės pasitikėjimą priimamų sprendimų teisėtumu.

Visuomenė nepasitiki nei teismais, nei valstybe, nei pačia savimi.

Iš esmės jis nieko nepakeistų. Būtų tik didelis nusivylimas visuomenės atstovais. Teisėjai jau dabar atsižvelgia į visus teisminio proceso ir teisingumo tikslus, nesiekia sužlugdyti asmens. Nepasitikėjimas teismais yra dirbtinai sukurtas viešojoje erdvėje, neretai net tų asmenų, kurie neturėjo jokių reikalų teisme. "Atstatyti" pasitikėjimą teismais galima tik švietimu, gerų teisėjų pavyzdžio iškėlimu, atsakingesne teisėjų atranka ir t.t.

Manau, kad nereikalingas.

Nepritariu visuomenes atstovu institutui.

Jokiose.

Visose.

Administracinių teisės pažeidimų bylose.

Nuosavybės kl.

Savavališkų statybų.

Bylose, kuriose viena iš šalių yra savivaldybė.

Jokiose bylose tarėjų institutas nereikalingas.

Jų dalyvavimas yra BŪTINAS visose bylose.

Taip pat nepažymėtose bylose pasiekusiose LVAT.

Jokiose nereikalingas.

Atrankos kriterijus turėtų būti padarytos žalos visuomenei dydis.

Manau, visose, tik atstovai kompetentingi.

Jokiose.

Jokiose.

Administracinių teisės pažeidimų.

Baudžiamosiose bylose.

Visose.

Žiniasklaidos.

Nereikalinga.

Bylose su baudas skiriančiomis instancijomis: savivaldybių, kelių policijos ir pan.

Visose.

Visose, kurios nėra vien asmeninių interesų (susidūrimo) bylos.

Ir visose kitose, kurios nepaminėtos šiame sąraše.

Rezonansinėse.

Viešųjų pirkimų.

Visose bylose.

Manau, tai nereikalinga visuomenei.

Darbo teisės ginčai.

Jokiame, kodėl nėra šio varianto?

Jei būtų toks institutas, tuomet tik Vyriausiajame administraciniame teisme.

Niekur neturėtų.

Jokiuose, tačiau jeigu jie bus, tai tuomet tik žemiausioje teismų grandyje.

Kartu galėtų vertinti apygardinių teisėjų darbo kokybę.

Nė viename!

Jei apygardos administracinis teismas (pirmojoje instancijoje) neatsižvelgs į atstovų argumentus, dar liktų galimybė, kad į juos atsižvelgs LVAT.

Kuo daugiau bus nešališkumo iš atstovų, tuo bet kuris teismas bus patikimesnis.

Nėra varianto kuriame galėčiau pasirinkt, kad "neturėtų teismuose dalyvauti".

Tarėjai nereikalingi.

Kai ginamas viešasis interesas.

Arba teisingumas ir tiesa ginama visur, kur tik reikia, arba ji ginama tik ten, kur kai kam reikia.

Teisės aktai galėtų sudaryti galimybes (ne būtinybę) visuomenės atstovams dalyvauti visuose teismuose atsižvelgiant į bylų kategorijas ir t.t.

Teisės aktai turėtų numatyti galimybę (ne būtinybę) visuomenės atstovams dalyvauti visuose teismuose.

Nei viename iš teismų.

Nepaisant didelės visuomenės į(si)traukimo naudos, reikėtų nepamiršti, kad didžioji dalis žmonių nėra išsilavinę teisininkai. Visuomenės atstovams turėtų būti sudaromos galimybės vertinti faktines bylos aplinkybes, o teisę (teisės normas) - taikytų teismas.

Jokiuose

LVAT ir taip yra pakankamai atviras visuomenei, todėl papildoma kontrolė nereikalinga, o žmonės ir žiniasklaida dažniausiai kvestionuoja pirmosios instancijos teismų sprendimus.

Turėtų dalyvauti visuomenė ne tik apygardų, bet ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, nes jam pavaldūs apygardos teismai. Ne kartą įsitikinau, kad šio teismo teisėjai yra susiję su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjais. Galioja principas "varnas varnui akies nekerta".

Mano nuomone, tokių visuomenės atstovų iš viso nereikėtų. Tačiau, jei būtų tokia politinė valia - tuomet tegul tie atstovai būna visuose.

Šiaip laikau, kad jie nereikalingi, bet jei būtų, tai tikrai visuose - turi būti išlaikytas bendras proceso vedimo principas.

Neturėtų.

Negali būti išimties nė vienai teismo instancijai. Dalyvavimas - pagrindinė viešumo ir objektyvumo sąlyga.

Lietuvos piliečiui visi teismai vienodai svarbūs!

Galbūt ir apygardų administraciniuose teismuose, tačiau galutinėje instancijoje tokio atstovo buvimas itin svarbus

Manyčiau, užtektų apygardų teismuose. LVAT teisme su visuomenės atstovų išreikštomis pastabomis po apygardos teismo sprendimo būtų galima kreiptis ir skųsti sprendimą LVAT. LVAT nėra tikslo laikyti visuomenės atstovų, nes nebūtų kam skųsti sprendimo.

Dar pasidarė įdomu, kodėl čia minimi tik administraciniai teismai. O kodėl baudžiamuosiuose teismuose neturėtų dalyvauti visuomenės atstovai? Manau - tuo labiau!

Siūlau nedaryti išimčių, jei integruojame visuomenę į teismų procesus, tai integruokime be jokių išimčių.

Nes pirmoje instancijoje priėmus pagrįstą sprendimą yra didelė tikimybė, kad procese dalyvaujantis asmenis sutiks su sprendimo išvadomis ir nesikreips apeliacijos, o kadangi LVAT nėra kasacinė instancija, nagrinėjant apeliaciją, visuomenei bus prieinamas ir ginčo fakto, ir teisės klausimų nagrinėjimas.

Visuomenės atstovas

Prisiekusiuoju.

Vox populi.

Prisiekusiuoju.

Galėtų būti vadinama kaip užsienyje - prisiekusiųjų komisija, prisiekusysis.

Ne pavadinime esmė.

Galėtų būti vadinamas kaip ir pvz. USA - prisiekusiuoju.

Stebėtoju.

Tiesiog piliečiu.

Ne pavadinime esmė

Visuomeniniu teisėju arba neprofesionaliu teisėju.

Manau, turėtų vadintis Visuomenės atstovu.

Proceso stebėtojai.

Visuomenės atstovas.

Tarėjų institutas labiau primena Liaudies teismus ir TSRS teisminę sistemą.

Stebėtoju.

Visuomenės atstovas.

Visuomenės atstovas skamba neutraliausiai ir kelia mažiausiai neigiamų asociacijų.

Visuomenės atstovas.

"Visuomenės atstovas" - tinkamas pavadinimas. Netikslinga asmenį be specialaus teisinio išsilavinimo vadinti teisėju.

Prisiekusiuoju.

Teisėju jis vadintis vargu ar gali, nes jis nepraėjęs yra visų procedūrinių reikalavimų, kurie yra keliami teisėjui, pvz., teisinis išsilavinimas, teisinio darbo stažas, laikomi egzaminai ir pan. Jei jis būtų vadinamas tarėju, tai jo vaidmuo būtų akivaizdus, t.y. tik patariamasis, todėl nekyla daugiau jokių klausimų apie jo sprendžiamąjį balsą. Kita vertus, ar jis apskritai turėtų teisę vykdyti teisingumą? Pagal LR Konstituciją teisingumą vykdo tik teismai, tai šiuo atveju būtų pažeidinėjama Konstitucija, leidžiant teisingumą vykdyti ne teismui, ar reiktų ją keisti, kas finansiškai, teisiškai ir kt. kainuos gerokai brangiau nei tokio atstovo įvedimas. Manytina, kad vadintis jis turėtų tiesiog visuomenės atstovas.

Svarbu ne forma, o turinys. Nėra aiškios įgaliojimų ribos, tačiau "tarėjas" siejasi su tarybiniais laikais, o sąsajos su tuo laikotarpiu teismams kenktų.

Tai suteiktų svarumo atstovo nuomonei.

Visuomenė teisingumo nevykdo, jį vykdo teismas ir teisėjai.

Patarėju.

Tarėjai jau buvo - jie, būdami neprofesionaliais teisėjais, jausdavo pareigą pritarti teisėjui ir pasirašyti kartu su juo, nesigilinant į teisingumą. Reikalingi nepriklausomi stebėtojai, turintys teisę išreikšti savo atskirą nuomonę nagrinėjamos bylos klausimais.

Arba suolininku, nes seniau būtent taip vadindavosi.

Iš esmės jokio skirtumo, vis tiek visuomenė priklijuos šiai funkcijai "etiketę", o etiketė atspindės didžiausius šios pilietinės funkcijos trūkumus... Klausimas tikrai minimalios reikšmės.

Norint argumentuotai atsakyti į šį klausimą, būtina gerai žinoti šias tris sąvokas, atstovų kompetencijos ribas ir pan.  Apklausos organizatoriai turėtų tai paaiškinti jos dalyviams

Gal dar vertėtų pasitarti su tikraisiais lietuvių kalbos žinovais-specialistais?

Tautos arbitras.

Stebėtoju arba patarėju. Būtų nesąmonė visuomeninį dalyvį teisme prilyginti teisėjui ar jo darbą teisėjo darbui. Beje, teisme negali būti dvi teisiančios pusės, o teisėju pas mus bet kas negali būti. Kol Lietuvoje nėra prisiekusiųjų, tai niekam kitam, kaip tik teisėjui, negalima suteikti galutinio sprendimo galių. Apklausoje pateikti apibrėžimai, sakyčiau, nesąmoningi ir iškreipia visą Lietuvos teisinę sistemą ir jos esmę. Jie netgi sudaro įspūdį, kad visuomenės atstovas turės galimybes teisti, kas yra visiška nesąmonė.

Prisiekusysis arba Liaudies tarėjas.

Pagal Amerikos pavyzdį, manau, visai tiktų - prisiekusiuoju. Žmogui viduje kirbėtų, kad jis yra prisiekęs, t.y. atsakingas už savo veiksmus. Visuomeniniu teisėju pavadinus - gali išaukštint save, tarėju ir neprofesionaliu teisėju - lyg ir kažkas nelabai svarbaus.

Administraciniu arbitru.

Nereti atvejai, kai teisėjai priima logiškai nesuprantamus sprendimus. Teismo procese dalyvaujant lygiaverčiam partneriui labai daug tokių sprendimų būtų neįmanomi. Teisėjas ir tarėjas turėtų rasti kompromisą, žinoma, atitinkantį civilinį kodeksą. Manau, tarėjai reikalingi ir baudžiamosiose bylose.

Visuomenės atstovų balso reikšmė turėtų būti lemiamoji, nes ji atspindėtų daugumos visuomenės lūkesčius ir būtų objektyviausia.

Patariamojo, bet tik tuo atveju jei būtų paisoma visuomenės atstovo balso. Visuomenės atstovas - tai vienas asmuo ar grupė žmonių?

Galutinis sprendimas gali buti tik teisėjo. Jis gali atsižvelgti i patarimą, tačiau yra situacijų, kuomet tarėjas gali priimti nekompetentingą sprendimą tik dėl žinių trūkumo, todėl galutinis žodis tik teisėjams. Juolab jog sprendimai kuria precedentą.

Galutinį sprendimą turėtų priimti teisėjas nešdamas pilną atsakomybę.

Pritariamojo pobūdžio.

Jei jau žmogus praleidžia tiek pat laiko kaip teisėjas teisme, manau jis turi teisę į sprendimą.

Sprendžiamojo pobūdžio balso reikšmę gali turėti tik teisėjas profesionalas

Tik sprendžiamojo pobūdžio.

Be teisinio išsilavinimo žmogus NETURI TEISĖS turėti sprendžiamojo pobūdžio balso

Reiktų rasti "aukso" vidurį, kad nei teisėjas galėtų priimti akivaizdžiai neteisingą sprendimą, nei atstovo nuomonė netaptų sprendžiamąja.

Dėl to, kad baigtųsi korupcija teismuose.

Visuomenės atstovo balsas negali turėti tokios pat reikšmės kaip teisėjo balsas, tačiau tai turėtų būti patariamojo pobūdžio balsavimas, tokiu būdu išreiškiant tiek visuomenės požiūrį, tiek padedant teisėjui, pateikiant pasiūlymus ir argumentus, kaip turėtų būti išspręstas nagrinėjamas klausimas.

Tarėjai turėtų spręsti dėl kaltės fakto, o teisėjas dėl bausmės

Jeigu pilietis neturėtų sprendžiamojo balso teisės, tikslas padidinti visuomenės pasitikėjimą nebūtų pasiektas.

tai turėtų būti kaip ir patariamojo pobūdžio, bet su stipresniu poveikiu nei tiesiog išsakymas savo nuomonės. Teisėjai būtinai turėtų atsižvelgti į tarėjų pasisakymus ir nuosprendį paskirti pasitarus su tarėjais.

Sprendžiamojo, bet tik tuo atveju, jei visuomenės atstovų dalyvavimas būtų galimas tik atskirų kategorijų bylose, kuriose neprofesionalas galėtų suprasti ir įvertinti bylos aplinkybes.

Patariamojo pobūdžio su sąlyga, jog teisėjas priimdamas sprendimą turi argumentuotai išdėstyti pritarimą arba nepritarimą visuomenės atstovo byloje nuomonei.

Patariamojo pobūdžio, bet teisėjas, nutaręs neatsižvelgti į šią nuomonę, turėtų pagrįsti, kodėl.

Sprendime galėtų būti nurodoma, ar sutinka su priimtu sprendimu.

Profesionalusis teisėjas turėtų galutinį žodį, tačiau turi būti įtvirtinta, kad byloje turi dalyvauti 2 visuomeniniai teisėjai.

Pamąstymas: galbūt sprendžiamojo pobūdžio - dėl faktinių aplinkybių, bet ne dėl teisės taikymo ir bausmės/nuobaudos skyrimo.

Sprendimą turi priimti teisininkai profesionalai.

Jei priimamas sprendimas kitoks nei visuomenės atstovo siūlomas, šis galėtų raštu pateikti atskirąją nuomonę ir motyvus.

Ekspertinio pobūdžio (pvz., finansų t. bylose dalyvautų finansininkas), kitų visuomenės atstovų - patariamojo pobūdžio reikšmė. Galimas ir sprendžiamasis variantas.

Sprendžiamojo pobūdžio būti negali, nes teisingumo vykdymas yra suteiktas tik teismui. O teisėju galima būti tik turint tam tikras žinias ir praėjus tam tikras procedūras. Kita vertus, patariamojo pobūdžio balsas leistų nereaguoti į visuomenės atstovą ir priimti nutartį ar nuosprendį neatsižvelgiant į jo nuomonę. Optimaliausias variantas būtų balsavimas, jei bylą nagrinėja keli teisėjai ir šis atstovas. O jei vienas teisėjas, tai veikiausiai tik patariamasis balsas būtų.

Patariamojo balso pobūdžio. Teisėjai turėtų atsižvelgti į tarėjų nuomonę. Reikėtų viešinti teisėjų ir tarėjų nuomones.

Sprendžiamojo balso teisė įpareigoja turėti gilias žinias apie sprendžiamą problemą.

Dėl teisinio išsilavinimo ir kitos kompetencijos, kurią turi teisėjas, stokos.

Teisėjai turi priimti sprendimą atsižvelgdami į tarėjų verdiktą.

Patariamojo pobūdžio, bet turi būti numatyta galimybė nušalinti teisėją ar kolegiją bet kuriame proceso etape, bet ši teisė turi būti suteikta ne vienam tarėjui, o tarėju "kritinei masei", kad išvengti manipuliavimo, galimybė pasinaudoti nušalinimu turi būti ribota skaičiumi (pvz., 30% iš visų bylų), taip pat turi būti užtikrintas tarėjų neliečiamumas ir nepriklausomumas. Jie turi būti išviešinti po bylos išnagrinėjimo, tačiau nenurodant, ką ir kas sakė, o jei patys pageidauja, gali duoti sutikimą dėl savo nuomonės išviešinimo ir pan.

Teisėjas taip pat yra pilietis, visuomenės narys, todėl jo sprendimai negali būti viršesni už visuomenės atstovo. Iškilus skirtingoms nuomonėms, visuomenė turėtų galimybę gauti daugiau informacijos apie bylą.

50% balsų turėtų turėti profesionalai ir tiek pat - tautos atstovai. Tokie teismai neturėtų apsiriboti kolegijomis iš 3 asmenų. Manau, kad jose turėtų dalyvauti 3 profesionalai ir trys visuomenininkai.

Gali būti patariamojo, bet labiau turėtų būti stebėtojo. Ir pastebėti jo trūkumai būtų pagrindas skųsti sprendimą arba nagrinėti bylą iš naujo su kitais teisėjais. Jokiu būdu negali būti sprendžiamojo pobūdžio arba tuomet reikia keisti visą teisinę sistemą, pvz., įvesti prisiekusiuosius, nors administracinėse bylose jie nereikalingi.

Liaudies tarėjas turi lygias teises su teisėju - nagrinėja įrodymus, balsuoja dėl teismo sprendimo ir kita.

Sunku pasakyti, nemanau, kad ne teisėjas turėtų spręsti teisinius klausimus ir taikyti teisę. Net ir patariamasis pobūdis man nėra aiškus - turėtų patarti teisėjui, kaip taikyti teisės normas? Nemanau, kad tai būtų realu ir teisinga.

Galbūt ne tokia pat, kaip teisėjo, bet turėtų turėt lemiamos reikšmės (tarkim, trys atstovai galėtu atmest teisėjo sprendimą), nes iš patariamojo nelabai matau naudos.

Kitokie variantai neturi reikšmės šalių teisėms ir pareigoms, kilsiančioms iš priimamo sprendimo, panašiai kaip šiuo metu teisėjo turima teisė pareikšti atskirąją nuomonę - neturi teisinės galios, nors ir būtų priešinga priimtam sprendimui.

Kad teisėjas pajustų, kad nuo tiesos nukrypti negalima, ir kad, kaip aukščiau minėjau, tie atstovai turėtų būti trys. Kaip anksčiau kad buvo tarėjai.

Aišku, kad jų apskritai neturi būti - kam tas absoliučiai nereikšmingas balsas?

Labiau linkęs būčiau balsuoti už III punktą. Nežinodamas, kas skirtų visuomenės atstovą, pasirinkau IV punktą.

Papildomai turėtų būti gautos psichiatro ir narkologo išvados.

Tai turėtų būti visuomenės atstovai visų pirmą nesusiję su jokia politine partija, nepriklausantys jokiai politinei partijai, nepriklausantys jokiai visuomeninei organizacijai, bet aktyvūs piliečiai kuriems ne tas pats kas vyksta jų tėvynėje.

Reikia žmonių, kurie bylinėjosi administraciniuoe teismuose ir turi praktikos. Pvz. aš esu tris kartus bylinėjęsis ir žinau ABTĮ ir pan. Žmogus, neturėjęs reikalų su teismais būtų ,,balta varna", o ypač visokie buvę kandidatai į tarybas. Turėtų būti atvirkščiai, kad tie kurie dalyvavo politikoje ir rinkimuose negalėtų būti tarėjais.

Priklausomai nuo bylų kategorijos. Manau, kad visgi tai turėtų būti aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys: teisininkai (pirmenybę teikti pagal specializacijas- baigė civilinę teisė, galbūt atrinkti kaip visuomeninį teisėją panašios kategorijos bylai pvz.: ginčuose dėl žemės), ekonomistai, politikos mokslų atstovai (rinkimų bylose), ekspertai (žmogaus teisių bylose ir t.t.) ir t.t. Būtinai neturintys teistumo ir ne jaunesni nei 23 metų amžiaus.

Atrenkami iš pačių pasisiūliusių neteistų piliečių, turinčių bent vidurinį išsilavinimą.

Jei žmonės būtų atrenkami iš kažkokių kategorijų, nukentės nešališkumas.

Pageidaujantys dalyvauti teismų veikloje.

Jeigu būtų pritarta visuomenės dalyvavimui teismų veikloje, tuomet visuomenės atstovai turėtų būti pilnamečiai, teistumo neturintys savanoriai, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, geriausia teisinį išsilavinimą.

Atrenkami asmenys turėtų turėti bent šiokį tokį teisinį išsilavinimą, ir būti įgiję nors kolegijos suteiktą teisininko kvalifikaciją.

Turėtų būti nustatytas išsilavinimo cenzas (pvz. būtinas aukštasis universitetinis išsilavinimas). Renkamasi iš politiškai aktyvių asmenų rato.

Pvz., atrenkami atsitiktine tvarka i politiškai aktyvių piliečių, tačiau jų išsilavinimas turėtų būti atitinkamas (priklausomai, kokia byla būtų nagrinėjama). Skyrimo tvarka yra ydinga, nes taip korupcijos atveju nesumažinsi...

Turėtų būti įdėta daugiau apribojimų.

Visi nurodyti būdai turėtų būti derinami: ir atsitiktinė tvarka ir galimai iš rinkėjų ar panašaus sąrašo, ir deleguoti visuomeninių organizacijų, ir iš specialistų (tam tikroms kategorijų bylų).

Esant ne vienam visuomenės atstovų skaičiui nagrinėjant bylas - atsitiktine tvarka pilnamečiai Lietuvos Respublikos piliečiai, neturintys teistumo, esantys politiškai aktyvūs IR tam tikros srities specialistai.

Turėtų turėti ne žemesnio lygio, kaip aukštąjį universitetinį išsilavinimą.

Arba deleguojami tam tikroje srityje veikiančių visuomeninių organizacijų atstovai.

Vieną iš kandidatų galėtų siūlyti prasižengusioji pusė, kitą - nusižengimą ištyrusi institucija.

2-4 atsakymai, priklausomai nuo bylos kategorijos - žemės bylose gal geriau visuomeninių organizacijų atstovai ar specialistai, o kitose - atsitiktiniai piliečiai.

Ir, kaip minėjau, toks asmuo turi turėti ir teisinį išsilavinimą, nes priešingu atveju, išaugtų dar didesnis nepasitikėjimas teismais, kadangi ne visuomet visuomenės teisingumas sutampa su teisiniu teisingumu.

Skiriami (iš kelių kandidatų) tam tikros srities specialistai pagal tai, kokios kategorijos byla bus nagrinėjama ir dar kitas asmuo - tam tikroje srityje veikiančių visuomeninių organizacijų.

Geriausia, jei tokie atstovai būtų apskritai keli. Iš skirtingų profesijų, kurios yra susijusios su nagrinėjama byla, nes, kaip žinia, šiuo metu teisėjas turi išmanyti labai platų spektrą profesijų, o tai neapsaugo nuo klaidų. Tokiu atveju tai būtų kažkiek panašu į prisiekusiųjų teismą, kita vertus, teisėjas galėtų tikėtis profesionalios nuomonės iš visuomenės atstovų.

Tik specialistai, turintys teisminės praktikos, ypač mokesčių bylose.

Teisminėje valdžioje turi būti ne mėgėjai politikuotojai, o specialistai. Teisėjai ir taip peržengia teisminės valdžios ribas, kuomet plečiamai aiškina norminius aktus, tuo pačiu įžengdami į įstatymų leidžiamosios valdžios teritoriją. Todėl specialistas, žinodamas sprendžiamo klausimo problematiką, neleis sau vietoje valdžios institucijų kurti naujų tesės aktų.

Įvairūs turėtų būti - kad būtų įvairių nuomonių. Tada visa analizuojama situacija matosi išsamiau ir giliau. Vieną jų siūlyčiau rinktis pagal intelekto koeficientą (pvz., IQ ne mažiau 130).

Deleguojami asmenys negalės būti mažai rūpestingi stebėtojai, bet bus atskaitingi juos delegavusiai organizacijai.

Patikrinus sveikatą - deleguojami.

Manau, kad asmenys, norintys dalyvauti nagrinėjant administracines bylas patariamojo balso teise, turėtų įsiregistruoti kompetentingos institucijos sudaromame sąraše, ir atsižvelgiant į jų išsilavinimą bei kompetenciją tam tikroje srityje, turėtų būti kviečiami dalyvauti bylos nagrinėjime.

Visuomenės atstovas privalo suprasti ginčo dalyką ir jo esmę, turėti bent teisinio išsilavinimo pagrindus.

Pvz., specialistas, turintis specialių žinių, ir teisininkas, kurio specializacija yra tose bylose.

Lietuvos gyventojų renkami teritoriniu principu.

Turi būti numatytos lengvatos ginant savo teises, pvz., mažesnis žyminis mokestis, lengvatos nemokamai teisinei pagalbai ir pan., kad žmonės būtų suinteresuoti formuoti teisinę valstybę ir gauti jos vaisius, jei iškiltų poreikis ginti savo pažeistas teises administraciniame teisme. Kiekvienas turi prisidėti ne tik prie teisinės valstybės, bet ir prie teisinės visuomenės kūrimo.

Atrenkami atsitiktine tvarka piliečiai, turintys teisinį aukštąjį universitetinį išsimokslinimą.

Manau, kad visuomenės atstovais teisme galėtų būti tik asmenys, tinkamai tam pasiruošę. Todėl turėtų būti organizuojami periodiškai veikiantys valstybės finansuojami mokymo kursai (gal lektoriumai, gal dar kitas pavadinimas), su baigiamuoju žmogaus atestavimu (įskaitymu), žinių nevertinant pažymiais. Ir tik turintys teigiamą įvertinimą, atsitiktinės atrankos tvarka galėtų būti nuolatiniais pretendentais. Be to, visuomenės atstovams turėtų būti taikomas tam tikras amžiaus cenzas, pavyzdžiui, nuo 25 metų.

Atrenkami atsitiktine tvarka savanoriškai užsiregistravę tam tikroje duomenų bazėje. Visiems registruojantiesiems nustatyti minimalūs reikalavimai: išsilavinimas (aukštasis), teistumo nebuvimas, išgyvenimas Lietuvoje tam tikrą laiką, mokesčių mokėjimas ir t.t. Tokiu būdu būtų ugdomas pilietiškumas, skatinimas domėtis teise ir valstybe, ir nepakliūtų i teismo procesą neprotingi žmonės.

Nepriekaištingos reputacijos savanoriai, nesusiję su sprendžiamais klausimais - tarybinių laikų analogas.

Taip pat turėtų būti numatytas teisinis mechanizmas, kad visos su konkrečia byla bent kažkiek susijusios organizacijos būtų atstovaujamos, tarp minimų organizacijų neturėtų būti konkurencijos.

Atrenkami atviru balsavimu visuotiniuose piliečių susirinkimuose pagal jų darbo ar gyvenamąją vietą.

Dviejų pažymėti negalėjau, o norėjau pažymėti taip pat ir visuomeninių organizacijų atstovus (4 punktą).

Bet kurie pilnamečiai Lietuvos piliečiai, turintys motyvaciją dirbti teisme.

Atrenkami atsitiktine tvarka pilnamečiai, turintys pakankamą išsilavinimą (išsilavinę) Lietuvos Respublikos piliečiai (neturintys teistumo)

Turintys žinių su kodeksais, dirbantys juriskonsultais ar šiaip aukštesnius išsilavinimus turintys, sąžiningi, teisingi žmonės.

Neturėtų būti nei pareigos, nei teisės.

Tai turėtų būti savanoriškas dalyvavimas, bet su pareiga vykdyti teisingumą.

Tai pilietinė pareiga, bet neturėtų tapti prievole.

Teisė. Nes asmuo neprivalo būti visuotinai aktyvus.

Dalyvauti valstybės valdyme yra kiekvieno mąstančio piliečio pareiga!

Privalomas darbas nenašus.

Ir pareiga, ir teisė, tai gilesnes diskusijos ir analizės reikalaujantis svarstymas.

Tik esant svarbiai pateisinamai priežasčiai asmuo galėtų atsisakyti dalyvauti.

Teisė iki tol, kol savanoriškai prisiimama ši pareiga. Tada ji tampa pilietine pareiga.

Jokiu būdu tai negali būti pilietinė pareiga, nes tokiu atveju visuomenės atstovų dalyvavimas nepasiteisintų ir trukdytų bylų nagrinėjimą, jį ištiktų "tarėjų" modelio problemos.

Įsirašymas į visuomeninių teisėjų sąrašą (registrą) turėtų būti teisė, tačiau įtrauktas į tokį registrą asmuo vėliau nebegalėtų atsisakyti atlikti visuomeninio teisėjo pareigų.

Pilietinė pareiga būtų galima tik tuo atveju, jei visuomenės atstovui būtų garantuojamas darbo užmokestis jo pagrindinėje darbo vietoje.

Privalomas su galimomis išimtimis: dėl darbovietės, ligos, uždarbio ar kita.

Niekas negali būti verčiamas atlikti veiksmų, kurių nepageidauja atlikti.

Siektina, kad būtų įsisąmoninama kaip pareiga.

Jei tai būtų teisė, tuomet apskritai neverta tokio instituto įvesti.

Manau, daug piliečių sutiktų dalyvauti be prievartos.

Manau, kad tokiu atveju žmogus pats turėtų būti pakankamai motyvuotas ir matyti šioje veikloje prasmę.

Užtikrintų sklandų ir nešališką kiekvienos bylos nagrinėjimą.

Turi būti numatoma galimybė atidėti dalyvavimą arba atsisakymo galimybė, bet sukurianti pasekmes - mažesnes socialines garantijas ir pan.

Pareiga reiškia atsakomybę. "Pilietis be atsakomybės" - ne pilietis. Matyt, tai suprasdami ir patys apklausos organizatoriai antrajame variante jau nevartoja piliečio sąvokos, pakeisdami ją abstrakčia asmens sąvoka. Variantų aiškinimai, pateikti prie šio klausimo, yra nekorektiški, t.y. pažeidžiantys esminius sociologinių apklausų metodologinius reikalavimus

Nors tai ir teisė, ir pareiga viename, dalyvavimas turėtų būti tik savanoriškas.

Dalyvavimas yra pilietinė pareiga, tačiau pilietinė pareiga neturi pažeisti asmens teisių.

Žmonės turėtų eit dėl to, kad nori, nes jei eis dėl to, kad reikia, tai naudos nelabai matau...

Esu linkęs prie privalomojo, bet gali būti pažeistos žmogaus teisės, antra - tai būtų panašu į teismo pakviesto liudytojo vergiškumą - beteisio asmens, kuris nepaisant jo užimtumo, sveikatos, materialinės padėties, darbdavio ir jo kaip darbuotojo interesų, privalo atvykti savo lėšomis už savo gyvenamosios vietos ribų, laukti prie posėdžių salės (būna iki 5 valandų), kuo yra ribojama jo laisvė, neatlygintinai.

Dalyvauti atstovu savo sutikimu, tačiau teisingumas turi būti vykdomas su pilietine atsakomybe.

Turėtų būti mokama tokio atlyginimo dalis, kokią jis tuo metu gautu dirbdamas savo tiesiogini darbą.

Skatinami atlyginimo, atstovauti visuomenės interesams norėtų gerai išmanantys nagrinėjamą bylą žmonės.

Turėtų būti mokamas toks atlyginimas, kokį žmogus gauna pagrindinėje darbovietėje.

Tai netūrėtų būti pasipelnymo šaltiniu, todėl apie jokį atlygį negali būti nė kalbos. Manau, būti išrinktam visuomenės atstovu būtų garbė, nes tikrai ne kiekvienam tokia garbė tektų. Pati atrankos sistema turėtų būti labai skaidri, kad joje galėtų dalyvauti visa visuomenė, o išrinkti patys verčiausi.

Simbolinis atlyginimas.

Jeigu samdomi srities profesionalai, kurie patarinės byloje, turėtų jiems buti mokamas sutartas atlyginimas už jų laiką. Kitaip, kam profui gaišti laiką?

Tai turi būti visiškai neapmokama.

Tiktai neatlygintinai.

Išvis visuomenės atstovo institucija nereikalinga, nes jie nėra TOKIOS KVALIFIKACIJOS KAIP TEISĖJAI, todėl spręsti kažką ne jų prerogatyva. Tačiau visuomenės atstovai galėtu būti kaip saugiklis skaidresnei teismų veiklai sudėtingose bylose.

Neprofesionalūs teisėjai negali būti suinteresuoti bylos baigtimi asmeniškai, todėl jei turi gauti bent 70 proc. pagrindinio teisėjo atlyginimo, bet ne daugiau nei 90 proc. pagrindinio teisėjo atlyginimo, nes kitaip pažeistume pagrindinio teisėjo statusą - prilygintume neprofesionalo statusui. Skirtumas turėtų būti minimum 10-15 procentų.

Žmogui turėtų būti sudarytos sąlygos neprarasti pinigų dėl pielietiškos pareigos, papildomai nemanau, kad turėtų būti mokama už tai.

Vidutine alga.

Nereikalingi.

Jei nedirba - nieko, jei dirba privačiame sektoriuje tiek, kiek gauna savo darbovietėje, jei valstybės tarnyboje - nieko.

Savanoriško dalyvavimo teismuose atvejais, turėtų būti dengiamos patirtos išlaidos dėl šio dalyvavimo ir kažkoks, gal minimumas, atlygis. O labai būtų blogai, jeigu būtų atlyginama nevienodai; pvz. asmenims, turintiems teisinį išsilavinimą arba ir kitos grupės (kad ir buvusiems seimo nariams), būtų mokama daugiau.

Dalyvauti nagrinėjant bylas būtų garbė, asmens teisė bei galimybė padėti Lietuvos valstybei, teisinei sistemai, todėl už tai neturėtų būti mokama, atlyginamos tik su dalyvavimu teisme susijusios išlaidos, įskaitant pagrindinėje darbovietėje dėl darbo teisme negautą atlyginimo dalį.

Ir šiokie tokie dienpinigiai, juk visgi pilietis būtų priverstas nukrypti nuo jo įprasto gyvenimo ir veiklos ritmo, kas mano galva pareikalautų ir šiokių tokių išlaidų.

Atlyginimas turėtų būti mažesnis nei teisėjo, kadangi jų darbas nėra tapatus. Manau, jog atlyginimas turėtų būti apskaičiuojamas pagal minimalią mėnesinę alga, visgi tai ne tik piliečio teisė, bet ir pareiga, todėl atlyginimas turi būti minimalus.

Turėtų būti mokamas perpus mažesnis atlyginimas, nei teisme dalyvaujančiam teisėjui.

Daugiau mažiau tokio pat dydžio atlyginimas, jei yra dirbamas apytikriai toks pat darbas.

Sutinku su 1 atsakymu, tačiau norėčiau pridėti, jog būtų mokamas atlyginimas atsižvelgiant į įdėto darbo kiekį, pagal bylos sudėtingumą (esant ilgam ar sudėtingam bylos nagrinėjimo procesui). Derėtų turėti omenyje nedirbančius žmones tapusius tarėjais - bedarbius, pensinio amžiaus žmones, studentus, moksleivius (pilnamečius).

Taip pat butu naudinga ir rašytinė padėka ar sertifikatas.

Padengiami alternatyvūs kaštai: jei bedarbis - tai 0, jei specialistas, dirbantis už 2 Lt - tai proporcinga jo uždarbio dalis, lygi prarastai bylos nagrinėjimo metu.

Vidutinis darbo užmokestis.

Galėtų būti mokamas, bet nebūtinai tokio pat dydžio, kaip teisėjo.

Kažkoks atlyginimas turėtų būti, priešingu atveju nebus įmanoma pritraukti kvalifikuotų ir patyrusių žmonių.

Vadovaujantis ekonomiškumo principu, verčiau jau padidinti algą teisėjams ir jų padėjėjams, patiriantiems milžiniškus krūvius.

Specialistų atveju galimas tam tikras apmokėjimas, jei nepakanka savanorių. Kitaip nebus norinčių.

Atlyginimas turi būti mokamas toks pats kaip jo esamoje darbovietėje, plius kelionės išlaidos, reikalingos atvažiuoti iš kito miesto, pavyzdžiui. Jei nagrinėjama byla vieną dieną, tai tiek pat, kiek už ją moka darbdavys.

Dalyvaujantis turėtų iš anksto susipažinti su byla, turėtų pareikšti argumentuotą nuomonę. Pasiruošimui reikia laiko. Manau, nors simboliškai turėtų kompensuoti tarėjui.

Dienpinigiai, skirti kelionės ir vidutinių pietų išlaidoms padengti.

Turėtų būti mokamas atlyginimas, bet mažesnis už teisėjo atlyginimą. Atlyginimas yra svarbus todėl, kad asmuo būtų motyvuotas aktyviai domėtis byla, suinteresuotas pasiekti teisingumą.

Turėtų būti mokamas atlyginimas, ekvivalentus "visuomenės atstovo" iš darbinių santykių gaunamoms pajamoms teismo proceso laikotarpiu.

Jeigu tai patariamas balsas, tai neturėtų būti mokama, o kompensuojamos išlaidos susijusios su dalyvavimu teisme, jeigu balsas lygus teisėjui, tai mokamas tokia pat dydžio atlyginimas.

Atlyginama turi būti, tačiau atlygis neturi tapti akstinu kandidatuoti į šias pareigas. Manau, kad atlyginimas turėtų būti skaičiuojamas valandomis - pasiruošimas bylai plius dalyvavimas byloje. Ko gero, atlyginimo dydis turėtų būti lygus praėjusio mėnesio (arba ketvirčio) vidutiniam LR gyventojo atlyginimui.

Papildomai dar galima būtų sumokėti, bet tai neturi būti peržengta riba, kuri taptų pasipelnymu. Logiška būtų, kad už dalyvavimą mokama papildoma suma proporcingai gaunamo atlygio darbovietėje arba konkreti pinigų suma, tarkim, už darbo valandas. Atkreiptinas dėmesys, kad tai turėtų būti visuomenės atstovo vienkartinis ar trumpas dalyvavimas teismo procesuose ir turėtų būti jų rotacija ir netapti nauja jo darboviete.

Tai turėtų būti privaloma pilietinė pareiga, nuo kurios atleidžiama turėtų būti tik su pateisinama priežastimi, panašiai kaip nuo darbingumo. Tarėjo dalyvavimą turėtų laiduoti teismas kartu su pirmuoju darbdaviu, todėl atsakomybę neštų ir darbdavys. Kompensuojamos galėtų būti tik transporto (jei reikia) išlaidos, pateikiant sąskaitą-faktūrą ir, sakykim, juristo patvirtintą pažymą apie automobilio technines charakteristikas (jei kompensuojamas turėtų būti automobilio kuras - kiek konkretus automobilis sudegintų kuro konkrečiam kilometrų skaičiui, konkrečioje vietovėje, miesto ar kaimo) arba tiesiog pagal bendrą tarifą atitinkamam kuro kiekiui pagal nuvažiuotus kilometrus. Taip pat turėtų būti numatyta juridinė (finansinė) atsakomybė už nedalyvavimą teisme.

Klausimą dėl atlygio privalo spręsti visuomenė.

Proceso dalyviui turėtų būti suteikta teisė rinktis, ar byla turėtų būti nagrinėjama dalyvaujant visuomeniniams atstovams, ar be jų. Pirmuoju variantu galima būtų įvesti padidintą žyminį mokestį. Tokiu atveju visuomenės atstovams turėtų būti mokamas tokio pat dydžio atlyginimas, kokį gauna tą pačią bylą nagrinėjantis teisėjas. Taip pat pareikšti norą dėl atstovų dalyvavimo galėtų reikšti ir priešinga apeliantui šalis primokėjus žyminį mokestį.

Atlyginimas - pusė teisėjo atlyginimo, ką gauna dėl tos nagrinėjamos bylos.

Sprendimus turi priimti teisėjai.

Labai norėčiau, nes turėčiau ką pasakyti, ir man būtų didelė garbė būti tokiu atstovu.

Iš savo praktikos žinau, kas yra negerai ir tai pakeisti yra labai lengva. Dėl blogo ir nekvalifikuoto apygardų teismų darbo LVAT apkraunamas labai žemos teisinės kvalifikacijos darbu.

Kiekvienas turi dirbti savo darbą pagal specialybę.

Lietuvoje turime daugybę jaunų specialistų ir absolventų su teisiniu išsilavinimu, kodėl negalėtume vienokia ar kitokia forma jų panaudoti, taip pat ir kitų profesijų asmenis pagal jų specializaciją. T.y. magistro laipsnio ir aukštesniems laipsniams skirti bylas pagal jų sritį, o tik bakalauro laipsnį turintiems ir kitiems - pagal kompetenciją sritis. Pvz.: žmogaus teisių bylose dalyvautų žmogaus teisių specialistai, teisininkai ir t.t., o politinėse bylose ne partiniai visuomenės atstovai, mokslininkai, konstitucinės teisės ekspertai ir t.t. Aš norėčiau būti atstovu, tačiau tik tuomet, kai atranką atliktų nepriklausomos personalo atrankos įmonės, su valstybės tarnybos priežiūra.

Noriu prisidėti prie geresnės Lietuvos kūrimo ir manau, kad šis būdas būtų vienas geriausių tai padaryti.

Esu buvęs septynerius metus tarėju, todėl esu įsitikinės, kad atstovai atneštų į teismų darbą skaidrumo. Tai būtų ir parama teisėjams, jiems būtų daug lengviau atsispirti bet kokiam pašaliniam poveikiui.

Tik bylose, pagal kurių pobūdį galėčiau dalyvauti kaip savo profesinės srities atstovas.

Taip, bet tik kai būsiu pensininkas sukaupęs gyvenimo patirties ir laisvo laiko.

Labai norėčiau būti visuomenės atstovė, nes tai puiki galimybė pamatyti bylos procesą, susipažinti su teisine praktika, išreikšti savo nuomonę dėl bylos nagrinėjimo.

Nors ir įstatyminė bazė Lietuvoje pakankamai gera, tačiau privalo būti, jog teismuose bylas nagrinėtų ir visuomenės atstovai, kurie užtikrintų skaidrumo principą. Lietuvai reikia permainų teisingumo srityje! Tas permainas su teisinių ir praktinių žinių bagažu būčiau pasiruošęs atiduoti ir būdamas visuomenės atstovu.

Galėčiau, nes turiu teisinį išsilavinimą. Be jo, nenorėčiau ir kažin, ar galėčiau. Nepritariu šiam institutui, nes mūsų bylų nagrinėjimo tradicijos kitokios, o šis institutas dirbtinis ir neduos reikiamų rezultatų... Pasitikiu teismais ir be šio instituto. Svarbu didinti teisėjų ar teisėjų padėjėjų skaičių, kelti jų atlyginimus ir kompetenciją, šviesti visuomenę ir ugdyti jos pilietiškumą, pagarbą sau ir aplinkiniams.

Taip būtų trikdomas teismų darbas.

Ne tiek norėčiau, kiek esant tokiai būtinybei, kai kuriose bylose neatsisakyčiau.

Sutikčiau, jei būčiau atrinktas būti visuomenės atstovu vienoje ar, retais atvejais, keliose ne to paties teismo bylose, nesutikčiau būti nuolatiniu visuomenės atstovu.

Taip. Nes esu pilietiškas.

Tik tokiose bylose, kurių skundo/pareiškimo dalykas susijęs su mano kvalifikacija. Kitu atveju, nemanau, kad būtų naudinga.

Man pasisekė - 8 metus buvau teisme tarėja.

Manau, jog galėčiau panaudoti savo patirtį ir teisines žinias.

Kadangi esu teisininkas profesionalas (advokatūros narys), mielai prisidėčiau prie teisingumo vykdymo.

Priklausomai nuo bylos kategorijos.

Turiu teisinės patirties, esu visuomeniškas.

Jei byla būtų susieta su mano specialybe :)

Sprendžiant administracines bylas dalyvavau daug kartų. Turiu sukaupęs nemažą patirtį.

Ne norėčiau, bet turėčiau. Čia pareiga.

Būtų įdomu, tam turiu reikiamą išsilavinimą ir žinių.

Mėgstu tiesą ir teisingumą. Mėgstu, kai niekas nėra skriaudžiamas, kai visiems yra vienodai gerai gyventi.

Visą gyvenimą domiuosi teisiniais šalies gyvenimo klausimais, todėl man teisingumo nustatymo pareiga būtų patraukli.

Tiesiog domiuosi teise ir teismų sprendimais.

Jeigu būčiau deleguotas suinteresuotų nevyriausybinių organizacijų, kurioms priklausyčiau. Šiuo atveju prie šių dar turėčiau pridėti ir religines bendrijas.

Norėčiau kurti teisingesnę valstybę.

Turiu teisinį išsilavinimą, todėl manau, kad būčiau nevisai visuomenės atstovas tokia prasme, kokia turima omeny šioje apklausoje, todėl sunku atsakyti į šį klausimą.

Tik jei išmanyčiau sritį, dėl kurios kyla ginčai teisme.

Nesu profesionalas teisininkas, todėl negalėčiau pasikliauti vien tik savo gyvenimiška patirtimi.