Visos naujienos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija atmetė Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos (toliau – ir Taryba) apeliacinį skundą, pripažinusi, kad pareiškėjams sankcijos buvo skirtos suėjus senaties terminui.

Konkurencijos taryba 2011 m. birželio 9 d. priėmė ginčijamą nutarimą, kuriuo pareiškėjams buvo skirtos sankcijos už Konkurencijos įstatymo pažeidimus. Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, t.y. kad pažeidimas buvo padarytas 2007 m. pabaigoje, pirmosios instancijos teismas buvo konstatavęs, kad pareiškėjai galėjo būti patraukti atsakomybėn vėliausiai 2010 m. gruodžio mėnesį ir skundžiamą nutarimą pripažino neteisėtu kaip priimtą praleidus patraukimo atsakomybėn už Konkurencijos įstatymo pažeidimus senaties terminą. Byloje kilo Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 3 dalies nuostatos, galiojusios iki 2011 m. gegužės 3 d., taikymo ir aiškinimo klausimas.

Apeliacinio proceso metu LVAT sprendė, ar skundžiamas nutarimas buvo priimtas nepraleidus patraukimo atsakomybėn už Konkurencijos įstatymo pažeidimus senaties termino, tačiau nevertino, ar nubaustų įmonių veiksmai atitiko Konkurencijos įstatymą. Nagrinėdamas byloje keliamą klausimą bei vertindamas bylos aplinkybes, LVAT nutartyje akcentavo, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (Konstitucijos 109 str.), t. y. teismas privalo paisyti įstatymų leidėjo valios, nevertindamas įstatymų ekonominio naudingumo, tikslingumo ar efektyvumo požiūriu. Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, įstatymų leidyba – tai išskirtinė Seimo prerogatyva, kurią riboja tik konstitucinės normos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad LVAT praktikoje yra konstatuota, jog teisės normų, susijusių su atsakomybės nustatymu ir taikymu bei nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai.

Kaip pažymėjo bylą nagrinėjusi išplėstinė LVAT teisėjų kolegija, iki 2011 m. gegužės 3 d. galiojusios Konkurencijos įstatymo redakcijos nuostata, numačiusi 3 metų patraukimo atsakomybėn terminą, buvo aiški ir nedviprasmiška. Todėl, išplėstinės LVAT teisėjų kolegija nepritarė Konkurencijos tarybos pozicijai, jog Konkurencijos taryba Konkurencijos įstatymą traktavo kaip nenustatantį atvejų, kada joje įtvirtinto senaties termino eiga sustabdoma. Tai, jog tokio reguliavimo taikymas praktikoje buvo sudėtingas, nesuteikia pagrindo išvadai, kad įstatymo nuostatos aiškintinos plečiamai ir galimai Konkurencijos įstatymo pažeidimą padariusių ūkio subjektų nenaudai.

Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad 2009 m. birželio 11 d. LVAT nutarties įpareigoti Tarybą atlikti papildomą tyrimą priėmimo metu senaties terminas patraukti ūkio subjektus atsakomybėn už Konkurencijos įstatymo pažeidimus dar nebuvo pasibaigęs. Anot LVAT, Taryba turėjo galimybę atlikti papildomą tyrimą ir priimti naują nutarimą per įstatymo nustatytą laikotarpį. LVAT atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, apsunkinusių Tarybos veiksmus ar objektyviai nulėmusių naujo Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimą, pasibaigus ūkio subjektų patraukimo atsakomybėn terminui. Įvertinusi visas byloje esančias aplinkybes, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė, kad ginčijamas Konkurencijos tarybos nutarimas buvo priimtas praleidus patraukimo atsakomybėn už Konkurencijos įstatymo pažeidimus senaties terminą, ir jį panaikino.

Nutartis yra neskundžiama. Bylos Nr. A-520-2136-12. Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, prašome nurodyti informacijos šaltinį.