HerbasLietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Kaip kreiptis į teismą

.1) Teisė kreiptis gynybos į administracinį teismą

Visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie mano, kad valdžios institucijos pažeidė jų teises, įstatymų nustatyta tvarka gali kreiptis į administracinį teismą.
Į administracinį teismą gali kreiptis ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai, bet ir užsieniečiai.

.2) Kur kreiptis, norint apginti savo pažeistas teises?

Asmuo, norėdamas apginti savo pažeistas teises, pirmiausia turi kreiptis į vieną iš penkių apygardų administracinių teismų (tai yra, į pirmosios instancijos teismą – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ar Šiaulių apygardos administracinį teismą).

 

Paprastai reikėtų kreiptis į tą apygardos administracinį teismą, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė, o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – į tą administracinį teismą, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė.

Bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, bylose dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti, taip pat bylose dėl neįgaliųjų teisių gynimo, pareiškėjo pasirinkimu skundas administraciniam teismui gali būti paduodamas ir pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą. Tarnybiniuose ginčuose pareiškėjo pasirinkimu skundas gali būti paduodamas ir pagal tarnybos atlikimo vietą.

Tuo atveju, kai yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, kurie gali būti nagrinėjami skirtingų apygardų administraciniuose teismuose, skundas paduodamas pareiškėjo pasirinkimu.

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai pagal galiojančius įstatymus gali būti priskirta pirmąja instancija nagrinėti ir kitas bylas.

 

Įstatymuose yra nurodyti atvejai, kada asmuo pirmiausia turi kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. 

.3) Išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka

Išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija – tai institucija, nagrinėjanti administracinius ginčus iki teismo. Jeigu įstatymai nenumato kitaip, administracinius ginčus ne teismo tvarka nagrinėja savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija.

 

Ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka suteikia asmenims galimybę apginti savo pažeistas teises nesikreipiant į teismą, tokiu būdu išvengiant teisminio bylinėjimosi trūkumų. Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos ginčus išsprendžia veiksmingai, ekonomiškai ir operatyviai.

 

Įstatyme nurodytais atvejais išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka yra privaloma. Tai reiškia, jog į apygardos administracinį teismą bus galima kreiptis tik po to, kai ginčas bus išnagrinėtas ikiteismine tvarka. Kitais atvejais asmuo gali pasirinkti, ar pirmiausia kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarką instituciją, ar tiesiogiai į teismą.

 

Terminai

 

Asmuo privalo kuo greičiau kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Konkrečius terminus nustato galiojantys teisės aktai.

 

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, skundas administracinių ginčų komisijai paduodamas per 1 mėnesį nuo individualaus administracinio akto paskelbimo arba įteikimo ar pranešimo apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) suinteresuotai šaliai dienos. Tais atvejais, kai viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per 2 mėnesius nuo dienos, kurią baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas (Administracinių ginčų komisijų įstatymo 10 str.).

 

Ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos sprendimo apskundimas

 

Asmuo, nesutinkantis su ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos sprendimu, paprastai per galiojančiame įstatyme nustatytą terminą turėtų kreiptis į atitinkamą apygardos administracinį (pirmosios instancijos) teismą. 

.4) Apygardos administracinio (pirmosios instancijos) teismo sprendimo apskundimas

Nesutinkantys su apygardos administracinio teismo sprendimu asmenys ir institucijos su apeliaciniu skundu arba atskiruoju skundu gali kreiptis į LVAT.

Apeliaciniai skundai paduodami dėl apygardų administracinių teismų sprendimų, kuriais byla išnagrinėjama iš esmės.

Atskirieji skundai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui gali būti paduodami dėl apygardų administracinių teismų nutarčių, priimtų dėl kokio nors procesinio veiksmo (dėl atsisakymo priimti skundą, dėl skundo priėmimo, termino neatnaujinimo, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir kt.). Jie gali būti paduodami Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

.5) Skundo padavimo teismui tvarka

Asmenys savo skundą administraciniam teismui gali pateikti tiesiogiai per to teismo raštinę, išsiųsti paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis: faksimiliniu ryšiu, elektroniniu laišku (pasirašytą elektroniniu parašu) arba per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą e.teismas.lt.

Jeigu skundas (prašymas) siunčiamas faksimiliniu laišku (faksu), ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo) originalas.

Asmuo, paduodantis skundą, neprivalo naudotis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu e.teismas.lt, tačiau tai daryti jam yra naudinga.

.6) Informacijos apie bylos nagrinėjimą gavimas

Proceso dalyviams ir jų atstovams teismo šaukimais ir pranešimais pranešama apie žodinio teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą.

Teismo šaukimais į teismą taip pat šaukiami liudytojai, specialistai, ekspertai ir vertėjai.

Greičiausias būdas sužinoti apie bylos nagrinėjimą – prisijungus prie portalo e.teismas.lt .

.7) Atstovavimas teisme

Asmenys savo teises administraciniuose teismuose gali ginti patys arba pavesti tai daryti kitiems asmenims. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti byloje atstovų.

 

Įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) administraciniame teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje, vienas pareiškėjas kitų pareiškėjų pavedimu ar vienas atsakovas kitų atsakovų pavedimu, asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui).

Kitiems įstatyme numatytiems įgaliotiesiems atstovams apeliacinės instancijos teisme yra numatytas papildomas reikalavimas: juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, atstovaujantys tam juridiniam asmeniui, juridinio asmens kontroliuojančių ir (ar) kontroliuojamų asmenų, patronuojančių ir (ar) patronuojamų bendrovių įgalioti nariai ar atstovai pagal pavedimą – darbuotojai ar valstybės tarnautojai, taip pat profesinių sąjungų, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams tarnybos teisinių santykių bylose, įgalioti nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai – apeliacinės instancijos teisme įgaliotaisiais atstovais gali būti tik jei turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą

.8) Kreipimosi į teismą terminai

Dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo

 

Jei ginčą jau nagrinėjo išankstinio ginčų nagrinėjimo komisija, jos sprendimą atitinkamam apygardos administraciniam teismui galima apskųsti per 1 mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, o jei sprendimas priimtas nebuvo – per 2 mėnesius nuo dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas.

 

Skundo padavimas pirmosios instancijos teismui

 

Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per 1 mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos; kai yra vilkinamas klausimo sprendimas, per 2 mėnesius nuo dienos, kai šis klausimas turėjo būti išspręstas.

 

Apeliacinio ar atskirojo skundo padavimas apeliacinės instancijos teismui

 

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą apeliaciniai skundai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui gali būti paduodami per vieną mėnesį nuo apygardos administracinio teismo sprendimo paskelbimo.

 

Atskirieji skundai paduodami per tą apygardos administracinį teismą, kurio nutartis yra skundžiama. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, atskirąjį skundą galima paduoti per 7 kalendorines dienas nuo nutarties paskelbimo, o jei skundžiama nutartis priimta proceso šalims nedalyvaujant – per 7 kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos.

 

Termino praleidimas

 

Jei asmuo praleido terminą apeliaciniam ar atskirajam skundui paduoti, jis gali prašyti teismo praleistą terminą atnaujinti. Prašyme, kuris turi būti pridedamas prie apeliacinio ar atskirojo skundo, asmuo turi nurodyti termino praleidimo priežastis ir pridėti tas priežastis patvirtinančius įrodymus (pvz., dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo sirgo, buvo išvykęs ar pan.).

 

Skundo padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su skundžiamais veiksmais.

 

Prašymo dėl norminio administracinio akto teisėtumo padavimas

 

Terminai pareiškimams, kuriuose prašoma ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą, administraciniam teismui paduoti nenustatomi.

 

Prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimas

 

Prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams.

.9) Norminės administracinės bylos

Norminė administracinė byla – tai byla, kurioje tiriamas norminio administracinio akto teisėtumo klausimas. Norminis administracinis aktas – tai toks teisės aktas, kuriame įtvirtintos elgesio taisyklės yra skirtos individualiais požymiais neapibūdintų asmenų grupei.

Į administracinį teismą su prašymu ištirti, ar teisės aktas, kuris adresuotas neapibrėžtam žmonių ratui, neprieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, turi teisę kreiptis tik įstatyme numatyti asmenys:

 

  • Seimo nariai; 
  • Seimo kontrolieriai;
  • vaiko teisių apsaugos kontrolierius;
  • lygių galimybių kontrolierius;
  • Valstybės kontrolės pareigūnai;
  • bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai;
  • prokurorai;
  • profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. 

10) Žyminis mokestis

Žyminis mokestis – tai įstatymo nustatyta suma, kurią privalo sumokėti asmuo, kad būtų pradėtas teismo procesas, tai yra jo ginčas būtų pradėtas spręsti. Administracinėse bylose už kiekvieną skundą mokamas įstatyme nustatytas žyminis mokestis, išskyrus tam tikras išimtis.

 

Šiuo metu žyminis mokestis paduodant skundą apygardos administraciniam teismui yra 30 eurų. Pateikiant apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui mokamas 15 eurų žyminis mokestis. Paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo mokamas 30 eurų dydžio žyminis mokestis.

Kai minėti skundai paduodami teismui naudojantis portalu e.teismas.lt, mokamas ¼ mažesnis žyminis mokestis.

 

Mažesnio žyminio mokesčio mokėjimas

 

Žyminis mokestis yra mažinamas arba iš viso nėra mokamas, kai administracinis teismas, įvertinęs asmens turtinę padėtį, visiškai ar iš dalies atleidžia jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.

 

Žyminio mokesčio taip pat nereikia mokėti dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 36 straipsnyje numatytų skundų:

 

  • žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo;
  • viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti veiksmus;
  • pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti;
  • rinkimų įstatymų ir Referendumo įstatymo pažeidimų;
  • valstybės tarnautojų ir pareigūnų kreipimųsi, kai tai susiję su tarnybos teisiniais santykiais;
  • mokesčių administratorių ir jų pareigūnų kreipimųsi dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą išieškojimo, taip pat jų kreipimųsi dėl mokestinių ginčų; pareigūnų kreipimųsi dėl rinkliavų išieškojimo;
  • valstybės ir savivaldybės kontrolės pareigūnų kreipimųsi dėl neteisėtai gautų pajamų ir neteisėtai panaudotų dotacijų, subsidijų bei asignavimų išieškojimo į valstybės ar savivaldybių biudžetus;
  • prokurorų, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų kreipimųsi įstatymų nustatytais atvejais dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo;
  • Seimo kontrolierių kreipimųsi pagal Seimo kontrolierių įstatymą;
  • Vyriausybės atstovo kreipimosi dėl savivaldybių institucijų, įstaigų, tarnybų priimtų teisės aktų ir tarnautojų neteisėtų veiksmų;

 

Teismas turi teisę pareikalauti sumokėti žyminį mokestį, jei asmenys piktnaudžiauja teisminės gynybos teise.

 

Žyminio mokesčio grąžinimas

 

Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis gali būti grąžinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnyje numatytais atvejais:

 

  • kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal įstatymą;
  • kai pareiškėjas skundą atsiima;
  • kai atsisakoma priimti skundą arba jis grąžinamas pareiškėjui;
  • bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme arba kai pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti;
  • skundą palikus nenagrinėtą, kai pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti;
  • skundą palikus nenagrinėtą, kai skundą pateikė neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba neįgaliotas vesti bylą asmuo;
  • kai atsisakoma priimti teismui paduotą apeliacinį skundą;

 

Pusė sumokėto žyminio mokesčio grąžinama ir tuo atveju, kai ginčas yra išsprendžiamas taikiai, t. y., kai teismas nutartimi patvirtina ginčo šalių sudarytą taikos sutartį.

11) Apeliaciniai skundai

 

Apeliacinį skundą gali paduoti visi proceso dalyviai.

Reikalavimai apeliaciniam skundui

Apeliacinis skundas turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytus reikalavimus. Jame turi būti nurodyta:

 

  • teismo, kuriam adresuojamas skundas, pavadinimas;
  • apelianto (paduodančio apeliacinį skundą asmens) vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas) ir adresas, jeigu apeliantas turi, – ir elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai, kitų proceso dalyvių, išskyrus šalių ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovus, pavadinimai ir adresai, jeigu žinoma, – ir elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai;
  • skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą;
  • ginčijami klausimai;
  • įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas);
  • apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas);
  • įrodymai, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes. (tačiau nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau);
  • pageidavimai dėl teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis;
  • apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kai jis to pageidauja, pridedamų prie apeliacinio skundo dokumentų sąrašas.

 

Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami skunde nurodyti įrodymai, taip pat duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis. Prie atstovo paduodamo apeliacinio skundo turi būti pridedamas dokumentas, įrodantis jį paduodančio asmens įgaliojimus.

Kai apeliacinis skundas paduotas raštu, apeliacinio skundo su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų vienas egzempliorius teisme.

Naudojantis portalu e.teismas.lt, nereikia pateikti papildomų apeliacinio skundo kopijų.

Apeliacinio skundo atsisakymas

Apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apeliacinio skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės.

12) Atskirieji skundai

Atskirieji skundai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui gali būti paduodami dėl apygardų administracinių teismų nutarčių, priimtų dėl kokio nors procesinio veiksmo (dėl atsisakymo priimti skundą, dėl skundo priėmimo, termino neatnaujinimo, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir kt.). Jie gali būti paduodami Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Atskirieji skundai paduodami ir nagrinėjami pagal tas pačias taisykles, kurios taikomos apeliacinių skundų padavimui ir nagrinėjimui, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

13) Bylos nagrinėjimas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme

Apeliaciniai ir atskirieji skundai Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviams apie teismo posėdžių datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip likus 7 darbo dienoms iki teismo posėdžio. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė.  

 

Proceso dalyviai gali pateikti motyvuotą prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.

 

LVAT, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, gali nuspręsti:

  • pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti;
  • panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą;
  • pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą;
  • panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;
  • panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti arba skundą palikti nenagrinėtą.

14) Kada bylos nagrinėjamos skubos tvarka?

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bylos įprastai yra nagrinėjamos eilės tvarka, tai yra, pagal bylos teisme gavimo datą. Šios tvarkos teisme griežtai laikomasi, tačiau tam tikras bylas dėl įvairių objektyvių priežasčių yra būtina išnagrinėti greičiau – tokios bylos pagal teisme galiojančią tvarką skiriamos nagrinėti ne eilės tvarka.

 

Bylų nagrinėjimą ne eilės tvarka teisme gali nulemti įvairios priežastys: bylos reikšmė didelei visuomenei daliai, tikimybė, jog nagrinėjimas eilės tvarka vėliau gali apsunkinti teisingumo įvykdymą byloje ar sukelti neproporcingai neigiamas pasekmes byloje dalyvaujantiems asmenims ir kt. Tam tikros bylos, kurios turi būti išnagrinėtos per teisės aktuose nustatytą trumpesnį terminą, yra apibrėžtos įstatymuose (pavyzdžiui, bylose dėl rinkimų teisinių santykių yra numatyti itin trumpi nagrinėjimo terminai). Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme taip pat yra patvirtintos taisyklės, kuriose numatyti atvejai, kada bylos Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dėl savo pobūdžio yra skiriamos nagrinėti greičiau nei įprasta, t. y. ne eilės tvarka.

 

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ne eilės tvarka yra skiriamos nagrinėti skubaus nagrinėjimo reikalaujančios administracinės bylos, pavyzdžiui,

 

  • dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo;
  • dėl susirinkimų laisvės įgyvendinimo (iki numatomos susirinkimo datos);
  • dėl profesinės sąjungos nesutikimo skirti darbuotojui drausminę nuobaudą;
  • dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų;
  • dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo;
  • dėl užsieniečių teisinės padėties;
  • dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams;
  • kuriose gauta tarp proceso šalių sudaryta taikos sutartis;
  • kurios apeliacine tvarka nagrinėjamos nebe pirmą kartą, t. y. kuriose pirmosios instancijos teismo sprendimai buvo panaikinti ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;
  • kuriose gautas atsisakymas nuo apeliacinio skundo;
  • kuriose buvo atnaujintas procesas.

15) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimų privalomumas

Įsiteisėję teismo sprendimai ir nutartys yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

LVAT sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami.

16) Proceso atnaujinimas

Proceso atnaujinimas – tai išimtinė įsiteisėjusių teismo sprendimų kontrolės forma, kurios metu, tik esant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams, dar kartą patikrinamas priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Prašymus dėl proceso atnaujinimo jau užbaigtose administracinėse bylose nagrinėja tik LVAT rašytinio proceso tvarka.

17) Nemokama teisinė pagalba

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, valstybės garantuojama nemokama teisinė pagalba yra dviejų lygių: pirminė ir antrinė.

Pirminė teisinė pagalba

Pirminė teisinė pagalba – tai teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas. Pirminė teisinė pagalba taip pat apima patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą, bet neapima mokesčių administratoriui teikiamų deklaracijų pildymo.

Norint gauti pirminę teisinę pagalbą, reikia kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą arba, kai asmuo neturi gyvenamosios vietos, į savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, vykdomąją instituciją.

Antrinė teisinė pagalba

Antrinė teisinė pagalba – tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.

Antrinės teisinės pagalbos teikimą organizuoja Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, o teikia advokatai, su kuriais ši tarnyba yra sudariusi sutartis.

Darbo laikas

I-IV

V

8.00 - 17.00

8.00 - 15.45

Pietų pertrauka

12.00 - 12.45

dokumentų priėmimo laikas

I-IV

V

7.30 - 17.00

8.00 - 15.45

Adresas

Žygimantų g. 2

LT-01102 Vilnius

Tel. (8 5) 279 1005

Faks. (8 5) 268 5875

info@lvat.lt

 

Kaip mus rasti?

e.teismas.lt

Lietuvos teismų
elektroninių paslaugų
portalas

TEISMO DARBO VERTINIMO
Anoniminė anketa

Moksleivi, pažink teismą iš arti!

Karjera LVAT

teisėjų ir teismo pirmininko skyrimo tvarka Europoje

 
Viso apsilankė:3133791Šiandien:1941Dabar naršo:22