Viso rezultatų:
Rodyti visus rezultatus
Lt En
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
lt
En

2012 metai

Dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnio aiškinimo

LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-1218/2012 kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:

1. Ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 34 straipsnis turi būti aiškinamas kaip draudžiantis tokį nacionalinį teisinį reguliavimą, pagal kurį, siekiant Europos Sąjungos valstybės narės rinkoje realizuoti iš kitos valstybės narės įvežtus aukso gaminius, kuriuos leidžiama teikti šios (eksporto) valstybės narės rinkai, šie gaminiai būtų paženklinti valstybės narės įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos ženklu, kuris patvirtintų, kad jį turintis gaminys yra tos institucijos patikrintas ir kuriame (ženkle) būtų nurodyta importo valstybės narės vartotojams suprantama informacija apie gaminio prabą, kai tokia informacija apie prabą yra pateikiama atskirame ir papildomame tame pačiame aukso gaminyje įspaustame ženkle ar ženklinime?

2. Ar atsakymui į pirmąjį klausimą turi reikšmės aplinkybė, kad, kaip yra nagrinėjamu atveju, aukso gaminiuose pateiktas importo valstybės narės vartotojams suprantamas papildomas ženklinimas apie aukso gaminio prabą (pvz., ženklinimas trimis arabiškais skaičiais „585“) nebuvo atliktas Europos Sąjungos valstybės narės įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos, tačiau jame pateikiama informacija savo turiniu atitinka tame pačiame gaminyje įspaustame eksporto valstybės narės įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos ženkle nurodytą informaciją (pvz., eksporto valstybės ženklinimas arabišku skaitmeniu „3“ pagal šios valstybės teisės aktus išreiškia būtent prabą 585)?

(Visą nutarties tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą).

ESTT 2014 m. sausio 16 d. sprendimu byloje UAB „Juvelta“ prieš VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“, C-481/12 nusprendė, kad:

SESV 34 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiamas nacionalinis teisinis reguliavimas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, pagal kurį norint valstybės narės rinkoje prekiauti tauriųjų metalų gaminiais, įvežtais iš kitos valstybės narės, kurioje jais leidžiama prekiauti, ir paženklintais prabavimo ženklu laikantis šios antrosios valstybės narės teisės aktų, privaloma, kai šiame ženkle esanti informacija apie šių gaminių prabą neatitinka pirmosios valstybės narės teisės aktų reikalavimų, šiuos gaminius iš naujo paženklinti pirmosios valstybės narės įgaliotos nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos prabavimo ženklu, patvirtinančiu, kad gaminiai buvo patikrinti, ir nurodančiu jų prabą laikantis minėtų reikalavimų; aplinkybė, kad importuotų tauriųjų metalų gaminių papildomas ženklinimas, skirtas suprantamai informacijai importo valstybės narės vartotojams apie šių gaminių prabą pateikti, nebuvo atliktas valstybės narės įgaliotos nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos, neturi reikšmės atsakymui į pirmąjį klausimą, jeigu prieš tai prabos ženklu šiuos gaminius paženklino eksporto valstybės narės įgaliota nepriklausoma prabavimo priežiūros institucija ir tokiu papildomu ženklinimu teikiama informacija atitinka nurodytąją šiame prabos ženkle.

(Visą sprendimo tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą).

LVAT galutinai ginčą išnagrinėjo 2014 m. spalio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A602-22/2014

(Visą sprendimo tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą).

Dėl 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje

LVAT 2012 m. spalio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1582/2012 nutarė kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:

1. Ar 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004, I priedo 14 punktas turi būti aiškinamas taip, kad visais atvejais klaidinančia komercine veikla yra laikomas tik tokios piramidinės skatinimo sistemos sukūrimas, naudojimas ar reklamavimas, kai vartotojas privalo sumokėti už tai, kad jis gautų atlygį pirmiausiai už kitų vartotojų įtraukimą į sistemą, o ne už produktų pardavimą ar naudojimą?

2. Jeigu vartotojo mokėjimas už teisę gauti atlygį yra būtinas, ar tam, kad piramidinė skatinimo sistema būtų pripažinta klaidinančia komercine praktika pagal Direktyvos I priedo 14 punktą, turi reikšmės aplinkybė, kokio dydžio įmoką sumoka vartotojas už galimybę gauti atlygį pirmiausiai už kitų vartotojų įtraukimą į sistemą, o ne už produktų pardavimą ar naudojimą? Ar minėtos vartotojų įmokos, kurios yra tik simbolinės ir mokamos siekiant identifikuoti vartotojus, gali būti laikomos mokėjimu už galimybę gauti atlygį minėtos Direktyvos I priedo 14 punkto prasme?

3. Ar Direktyvos I priedo 14 punkto nuostata turi būti aiškinama taip, kad piramidinės skatinimo sistemos pripažinimui klaidinančia komercine praktika pagal minėtą punktą, be kita ko, yra svarbu tik tai, kad anksčiau prisijungusiam vartotojui atlygis yra sumokamas visų pirma už faktą, kad jis įtraukė kitus vartotojus, o ne už produktų pardavimą ar naudojimą, ar vis dėlto yra svarbi ir aplinkybė, kokiu mastu šios sistemos dalyviams išmokamas atlygis už naujų vartotojų įtraukimą yra finansuojamas iš naujai pritrauktų narių įnašų? Ar nagrinėjamu atveju anksčiau prisijungusiems piramidinės skatinimo sistemos dalyviams išmokamas atlygis turėtų būti visiškai arba didžiąja dalimi finansuojamas iš naujai pritrauktų narių įnašų?

(Visą nutarties tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą).

ESTT 2014 m. balandžio 3 d. sprendimu byloje UAB „4finance“ prieš Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, C-515/12 nusprendė, kad:

2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva) I priedo 14 punktas aiškintinas taip, kad piramidės pobūdžio skatinimo sistema yra nesąžininga komercinė veikla bet kuriomis aplinkybėmis tik tuomet, kai pagal tokią sistemą iš vartotojo reikalaujama piniginės įmokos, kad ir koks būtų jos dydis, mainais už galimybę gauti atlygį visų pirma už kitų vartotojų įtraukimą į tą sistemą, o ne už produktų pardavimą ar naudojimą.

(Visą sprendimo tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą).

LVAT galutinai ginčą išnagrinėjo 2014 m. birželio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-23/2014

(Visą nutarties tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą).