Viso rezultatų:
Rodyti visus rezultatus
Lt En
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
lt
En

2017 metai

Dėl 2011 m. birželio 21 d. Tarybos direktyvos 2011/64/ES dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros ir tarifų (kodifikuota redakcija) 4 straipsnio 1 dalies aiškinimo

LVAT 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1598-556/2017 nutarė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu išaiškinti:

Ar 2011 m. birželio 21 d. Tarybos direktyvos 2011/64/ES dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros ir tarifų (kodifikuota redakcija) 4 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad sąvoka „cigarai arba cigarilės“ (ne)apima atvejų, kai apvalkalo, pagaminto iš natūralaus ar regeneruoto tabako, dalį papildomai dengta kitas (popieriaus) apvalkalu, kaip yra nagrinėjamoje byloje? Ar atsakymui į šį klausimą yra reikšminga aplinkybė, kad popieriaus, kaip papildomo sluoksnio naudojimas tabako gaminio išoriniame apvalkale (filtro vietoje) lemia jo vizualinį panašumą į cigaretę?

ESTT 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu byloje Nr. C-638/17 nusprendė, kad:

2011 m. birželio 21 d. Tarybos direktyvos 2011/64/ES dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros ir tarifų 4 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad tokie tabako produktai, kokie nagrinėjami pagrindinėje byloje, kurių iš natūralaus tabako pagaminto išorinio apvalkalo dalį, kur yra filtras, dengia papildomas sluoksnis iš popieriaus, kuris gali lemti šių produktų vizualinį panašumą į cigaretes, priskirtini prie cigarų arba cigarilių kategorijos, kaip ji apibrėžiama pagal šią nuostatą.

Galutinė LVAT 2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1738-556/2019

Dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalies aiškinimo

LVAT 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-686-525/2017 nutarė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu išaiškinti:

Ar Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatyme bei juos (įstatymus) įgyvendinančiuosiuose teisės aktuose, įskaitant Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 916, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1157, ir kt., nustatyta viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje (VIAP) atitinkančių paslaugų teikimo ir jų finansavimo (kompensavimo) priemonių sistema (VIAP schema), galiojusi 2014 metais, ar jos dalis laikytina valstybės pagalba (valstybės pagalbos schema) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, įskaitant klausimus:

– ar tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, SESV 107 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad valstybės ištekliais (ne)laikytinos VIAP lėšos?

– ar SESV 107 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad iš valstybės išteklių elektros energijos gamintojams teikiama pagalba nelaikytinas atvejis, kai tinklų operatoriams (įmonėms) nustatoma pareiga pirkti elektros energiją iš šių gamintojų už fiksuotą kainą (tarifą) ir (ar) ją balansuoti, o tinklų operatorių dėl šio įpareigojimo patiriami nuostoliai kompensuojami iš valstybės ištekliams galimai priskiriamų lėšų?

– ar SESV 107 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, atrankine (selektyvia) ir (ar) galinčia daryti įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai (ne)laikytina parama: įmonei, kuri įgyvendina tokį strateginės reikšmės projektą, kaip „NordBalt“; įmonėms, kurioms pavesta konkrečiu laikotarpiu užtikrina elektros energijos tiekimo saugumą; kompensuojant asmenų, tokių kaip nagrinėjamų saulės šviesos energijos elektrinių plėtotojų, realiai patirtus ir rinkos sąlygas atitinkančius nuostolius dėl valstybės atsisakymo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus (nacionalinio reguliavimo pasikeitimų); įmonėms (tinklų operatoriams), su tikslu kompensuoti realius nuostolius, patiriamus šioms vykdant įpareigojimą iš VIAP teikiančių elektros energijos gamintojų nustatyta kaina supirkti elektros energiją bei ją (energiją) balansuoti?

– ar SESV 107 straipsnio 1 dalis, ją taikant kartu su SESV 106 straipsnio 2 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, nagrinėjama VIAP schema (jos dalis) (ne)laikytina atitinkančia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje Altmark Trans ir Regierungspräsidium Magdeburg (C-280/00) 88–93 punktuose nustatytus kriterijus?

– ar SESV 107 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, VIAP schema (jos dalis) (ne)laikytina iškraipančia ar galinčia iškraipyti konkurenciją?

ESTT 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu byloje C-706/17 nusprendė, kad:

SESV 107 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad lėšos, skirtos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų, kaip antai viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos

SESV 107 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad, kai perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams mokamos viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms elektros energetikos sektoriuje finansuoti skirtos lėšos siekiant kompensuoti nuostolius, patirtus dėl pareigos pirkti elektros energiją iš tam tikrų jos gamintojų už fiksuotą kainą ir ją balansuoti, ši kompensacija yra nauda, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, suteikta elektros energijos gamintojams.

SESV 107 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad tokiu atveju, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, lėšos, kaip antai skiriamos tam tikriems viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikėjams, laikytinos suteikiančiomis jiems atrankinį pranašumą, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, ir galinčiomis daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

SESV 107 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad valstybės intervencija, kaip antai viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje schema, neturi būti laikoma kompensacija už paslaugas, kurias teikia naudą gaunančios įmonės, vykdydamos įpareigojimus teikti viešąją paslaugą, kaip tai suprantama pagal 2003 m. liepos 24 d. Sprendimą Altmark Trans ir Regierungspräsidium Magdeburg (C‑280/00, EU:C:2003:415), nebent prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuotų, kad kuri nors iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje iš tikrųjų tenkina to sprendimo 88–93 punktuose nurodytas keturias sąlygas.

SESV 107 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad valstybės intervencija, kaip antai viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje schema, turi būti laikoma iškraipančia konkurenciją arba galinčia ją iškraipyti.

.

Dėl 2009 m. rugsėjo 16 d.  Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičiančios Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinančios Direktyvą 2000/46/EB, 5 straipsnio 2 dalies aiškinimo

LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-569-502/2017 nutarė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu išaiškintiL

Ar 2009 m. rugsėjo 16 d.  Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičiančios Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinančios Direktyvą 2000/46/EB, 5 straipsnio 2 dalis, skaitoma kartu su 6 straipsnio 1 dalies a punktu, turi būti aiškinama taip, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, su elektroninių  pinigų leidimu (ne)susijusiomis mokėjimo paslaugomis laikomos:

a) mokėjimo operacija, kai elektroninių pinigų įstaigai (išleidėjui) pateiktu elektroninių pinigų turėtojo prašymu (nurodymu), nominalia verte grąžinami turimi elektroniniai pinigai (grąžinamos lėšos)  pervedami į trečiojo asmens banko sąskaitą;

b) mokėjimo operacija, kai prekių ir (ar) paslaugų pirkėjas (mokėtojas) pardavėjo nurodymu perveda (įmoka) lėšas už prekes ir (ar) paslaugas elektroninių pinigų įstaigai (elektroninių pinigų išleidėjui), kuri, gavusi šias lėšas, pardavėjo (elektroninių pinigų turėtojui) naudai išleidžia elektroninius pinigus nominalia gautų lėšų verte.

ESTT 2019 m. sausio 16 d. sprendimu byloje C-389/17 nusprendė, kad:

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičiančios direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinančios Direktyvą 2000/46/EB, 5 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad elektroninių pinigų įstaigų teikiamos paslaugos atliekant mokėjimo operacijas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, yra su elektroninių pinigų leidimu susijusi veikla, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, jei teikiant šias paslaugas per vieną ir tą pačią mokėjimo operaciją išleidžiami ar grąžinami elektroniniai pinigai.

Galutinis LVAT 2019 m. kovo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1742-502/2019

Dėl 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus struktūrų suderinimo 27 straipsnio 1 dalies b punkto išaiškinimo

LVAT 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-736-556/2019 nutarė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu išaiškinti:

Ar 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus struktūrų suderinimo 27 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad ši nuostata taikoma bet kokiems ne žmonių vartojimui skirtiems produktams pagal pagrindinę (tiesioginę) jų naudojimo (vartojimo) paskirtį, nepriklausomai nuo to, kad kai kurie asmenys tokius, kaip nagrinėjamoje byloje, ginčo kosmetikos ir higienos produktus svaiginimosi tikslais vartoja kaip alkoholinius gėrimus

Ar atsakymui į pirmą klausimą yra reikšminga aplinkybė, jog ginčo produktus iš vienos valstybės narės įvežęs asmuo žinojo, kad jo užsakymu pagaminti ir Lietuvoje kitų asmenų galutiniams vartotojams tiekiami (parduodami) denatūruoto etilo alkoholio turintys produktai yra tam tikrų asmenų vartojami kaip alkoholiniai gėrimai, todėl jis šiuos produktus gamino bei ženklino atsižvelgdamas į šią aplinkybę turėdamas tikslą parduoti kuo daugiau

ESTT 2019 m. vasario 28 d. sprendimu byloje Nr. C-567/17 nusprendė, kad:

1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus struktūrų suderinimo 27 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad jis taikomas pagal valstybės narės reikalavimus denatūruotam etilo alkoholiui, esančiam kosmetikos ar burnos higienos produktuose, kurie, nors tiesiogiai nėra skirti žmonėms vartoti, kai kurių asmenų vartojami kaip alkoholiniai gėrimai.

Dektyvos 92/83 27 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad jis taikomas pagal valstybės narės reikalavimus denatūruotam etilo alkoholiui, esančiam kosmetikos ar burnos higienos produktuose, kurie, nors tiesiogiai nėra skirti žmonėms vartoti, kai kurių asmenų vartojami kaip alkoholiniai gėrimai, jeigu asmuo, importuojantis juos iš vienos valstybės narės tam, kad kiti asmenys paskirties valstybėje narėje juos platintų galutiniams vartotojams, žinodamas apie jų vartojimą taip pat kaip alkoholinių gėrimų, užsako juos pagaminti ir paženklinti etiketėmis atsižvelgdamas į šią aplinkybę, kad padidėtų jų pardavimas

Galutinis LVAT 2019 m. gegužės 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1744-556/2019