Naujienos

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinis Teismas) priėmė nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) prašymą ištirti teisinio reguliavimo dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo užsieniečiui, susituokusiam su tos pačios lyties Lietuvos Respublikos piliečiu, atitiktį Konstitucijai.

LVAT teisėjų kolegija nagrinėja administracinę bylą, kurioje užsienietis, Danijoje sudaręs santuoką su tos pačios lyties Lietuvos Respublikos piliečiu, ginčijo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos sprendimą atsisakyti jam išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo grindžiamas tuo, kad santuoka su tos pačios lyties asmeniu pagal nacionalinės teisės aktus negali būti sudaryta ir pripažįstama, todėl ir nėra šeimos susijungimo kaip pagrindo išduoti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nurodytoje byloje pareiškėjas akcentavo, jog jis nesiekia santuokos pripažinimo civilinių teisinių pasekmių, tačiau siekia įgyvendinti teisę į šeimos susijungimą su asmeniu, su kuriuo teigia sukūręs šeimos gyvenimą.

LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 43 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad teisę į šeimos susijungimą turi tik tie užsieniečiai, kurie yra arba susituokę, arba įregistravę partnerystę su Lietuvos Respublikos piliečiu arba užsieniečiu, turinčiu leidimą gyventi. Šioje normoje nėra nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo pagrindu ir tada, kai užsieniečio bendro gyvenimo su Lietuvos Respublikos piliečiu tikslas yra sukurti šeimos santykius, nors jo su Lietuvos Respublikos piliečiu sudaryta santuoka nėra pripažįstama pagal nacionalinę teisę dėl imperatyvaus draudimo sudaryti santuoką tos pačios lyties asmenims. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks šioje normoje įtvirtintas reguliavimas neatitinka konstitucinės jurisprudencijos nuostatų, jog pagal Konstituciją yra ginamos ir kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos; konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Teisėjų kolegijos nuomone, toks teisės į šeimos susijungimą paneigimas kartu yra ir šių asmenų privataus gyvenimo ribojimas tam nesant objektyvaus pateisinimo.

LVAT teisėjų kolegijai kilo abejonių, ar tarp asmenų, kurie yra sudarę nacionalinės teisės nuostatas atitinkančią santuoką ar įregistravę partnerystę, ir asmenų, kurie yra sukūrę santykius, savo turiniu atitinkančius šeimos sampratą, tačiau kurių užsienyje sudaryta santuoka Lietuvos Respublikoje nėra pripažįstama dėl draudimo sudaryti santuoką tos pačios lyties asmenimis, yra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas, įvertinus imperatyvų draudimą diskriminuoti asmenis dėl jų seksualinės orientacijos, būtų objektyviai pateisinamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių asmenų teisės į šeimos susijungimą neįtvirtinimas taikomame reguliavime galimai yra neproporcingas šių asmenų teisės į šeimos ir privataus gyvenimo apsaugą ribojimas.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste LVAT teisėjų kolegijai kilo abejonių, ar Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktas ta apimtimi, kuria jame nenustatyta, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju ir tada, kai Lietuvos Respublikoje gyvena asmuo, esantis Lietuvos Respublikos piliečiu, su kuriuo užsieniečio sudaryta santuoka nėra pripažįstama Lietuvos Respublikoje dėl imperatyvaus draudimo tuoktis su tos pačios lyties asmenims, tačiau su kuriuo jis yra sukūręs santykius, savo turiniu atitinkančius šeimos sampratą, neprieštarauja Konstitucijos 22 straipsnio 1 ir 4 dalims, 29 straipsniui, 38 straipsnio 1 ir 2 dalims bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Bylos Nr. eA-4175-624/2016. Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją, prašome nurodyti informacijos šaltinį.