Naujienos

Kaip apsaugoti teisinę valstybę, kai teismų sprendimai vis dažniau tampa politinių ir viešų diskusijų objektu, o patys teismai susiduria su spaudimu, abejonėmis dėl jų nepriklausomumo ar net pasipriešinimu priimtų sprendimų vykdymui? Apie šiuos klausimus rugsėjo 17–18 dienomis Liuksemburge diskutavo aukščiausiųjų administracinių teismų atstovai iš įvairių pasaulio valstybių. Tarptautinės aukščiausiųjų administracinių teismų asociacijos (IASAJ/AIHJA) Valdybos posėdyje ir seminare „Teisinė valstybė: samprata ir perspektyvos“ dalyvavo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkė prof. dr. Skirgailė Žalimienė.

Rugsėjo 17 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teisme surengtas IASAJ Valdybos posėdis, o kitą dieną vykęs seminaras subūrė 40 asociacijai priklausančių aukščiausiųjų teismų atstovus. Susitikimą pradėjo Liuksemburgo administracinio teismo pirmininkas Francis Delaporte ir IASAJ prezidentas, Ispanijos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Dimitry Berberoff. Įžvalgomis taip pat dalijosi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pirmininkas Koen Lenaerts.

Diskusijų pagrindu tapo platus lyginamasis tyrimas, parengtas išanalizavus 47 aukščiausiųjų administracinių jurisdikcijų, tarp jų ir Lietuvos, atsakymus į specialų klausimyną. Tyrimas atskleidė iš pirmo žvilgsnio paradoksalią tendenciją: nors skirtingų valstybių konstitucinės tradicijos ir teismų sistemos labai skiriasi, jų supratimas apie esminius teisinės valstybės elementus yra stebėtinai panašus. Teisėtumas, valdžių padalijimas, teisinis tikrumas, proporcingumas, lygybė prieš įstatymą, teisėjų nepriklausomumas ir teisė į veiksmingą teisminę gynybą skirtingose teisinėse sistemose išlieka bendru atskaitos tašku.

Seminaro metu daug dėmesio skirta būtent administracinių teismų vaidmeniui užtikrinant, kad šie principai veiktų ne tik kaip deklaracijos. Pirmojoje diskusijoje, kuriai pirmininkavo Lenkijos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Jacek Chlebny, nagrinėta teisinės valstybės samprata ir ypatinga administracinio teisėjo vieta ją ginant. Pabrėžta, kad administraciniai teismai atlieka išskirtinę funkciją – jie kontroliuoja viešosios valdžios veiksmus ir suteikia žmogui galimybę veiksmingai ginti savo teises santykyje su valstybe.

Antrojoje diskusijoje, kuriai pirmininkavo Kanados Aukščiausiojo Teismo teisėja Suzanne Côté, dėmesys nukrypo į šiandien teisinei valstybei kylančius iššūkius ir priemones, kuriomis teismai gali į juos reaguoti. Nacionalinių teismų pateikta patirtis rodo, kad skirtingose valstybėse vis dažniau susiduriama su vieša teismų sprendimų kritika ir teisėjo vaidmens kvestionavimu, išoriniu spaudimu, didelio politinio bei žiniasklaidos dėmesio sulaukiančiomis bylomis, ginčais nacionalinio saugumo ir viešosios tvarkos srityse, taip pat problemomis užtikrinant teismų sprendimų vykdymą.

Kartu diskusijose ieškota ne tik problemų, bet ir atsakymų. Kaip vienos svarbiausių teisinės valstybės stiprinimo priemonių išskirtos realios teisėjų nepriklausomumo garantijos, veiksmingas teismų sprendimų vykdymas, galimybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones skubiais atvejais, administracijos veiklos skaidrumas ir teismų gebėjimas visuomenei aiškiai paaiškinti savo sprendimus. Diskutuota ir apie naujus iššūkius – automatizuotų sprendimų bei dirbtinio intelekto naudojimą viešajame administravime ir tai, kaip tokiomis aplinkybėmis turi būti užtikrinama veiksminga teisminė kontrolė.

Pasak LVAT pirmininkės dr. Skirgailės Žalimienės, tokio pobūdžio tarptautinis dialogas ypač svarbus todėl, kad teisinės valstybės principai tikrąją reikšmę įgyja ne teorinėse diskusijose, o kasdienėje teismų veikloje.

„Teisinė valstybė nėra kartą pasiektas ir savaime išliekantis rezultatas. Jos gyvybingumą kasdien parodo tai, ar žmogus gali veiksmingai ginčyti viešosios valdžios sprendimą, ar teismas gali priimti sprendimą nepriklausomai nuo išorinio spaudimo ir ar toks sprendimas yra gerbiamas bei vykdomas. Susitikimai, kuriuose skirtingų teisinių tradicijų teismai atvirai kalba ne tik apie pasiekimus, bet ir apie kylančius sunkumus, leidžia pamatyti, kad daugelis šiandienos iššūkių yra bendri. Dalijimasis patirtimi padeda ieškoti atsakymų, kaip administraciniai teismai gali išlikti patikima žmogaus teisių ir teisėtumo apsaugos grandimi sparčiai besikeičiančiomis aplinkybėmis“, – sako S. Žalimienė.

Liuksemburge vykusi diskusija parodė ir dar vieną svarbią tendenciją – nepaisant labai skirtingų teisinių sistemų bei valstybių patirčių, administracinių teismų vaidmuo vis dažniau suvokiamas kaip viena pagrindinių praktinių teisinės valstybės garantijų. Būtent teismuose abstraktūs teisėtumo, proporcingumo, teisinio tikrumo ar valdžių pusiausvyros principai tampa konkrečia žmogaus teisių apsauga santykyje su valstybe.

Tarptautinė aukščiausiųjų administracinių teismų asociacija vienija aukščiausias administracines jurisdikcijas iš skirtingų pasaulio regionų ir sudaro galimybes joms keistis teismų praktika bei patirtimi, lyginti skirtingų teisinių sistemų sprendimus ir kartu ieškoti atsakymų į administracinei justicijai kylančius iššūkius.