Naujienos

Rinkimai: asmuo, kuriam galioja bet kokia baudžiamojo poveikio priemonė, negali būti renkamas į Lietuvos Respublikos Seimą pagal Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2025 m. birželio 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą ir pripažino, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (Komisija) 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimas neregistruoti pareiškėjos kandidate 2024 m. spalio 13 d. rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą vienmandatėje Nalšios šiaurinėje rinkimų apygardoje Nr. 52 ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje dėl galiojančios baudžiamojo poveikio priemonės yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėja nesutiko su Komisijos sprendimu ir teigė, kad jai pritaikytas ribojimas yra neproporcingas, taip pat pažeidžiantis principą lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja), nes 2023 m. spalio 26 d. įsigalioję Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimai, nustatantys apribojimus kandidatuoti ne tik nebaigusiems atlikti teismo paskirtos bausmės, bet ir baudžiamojo poveikio priemonės, turėtų būti taikomi tik tiems asmenims, kurių teismo nuosprendžiai įsigaliojo po šio pakeitimo.

Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad asmuo negali būti renkamas, kai jis yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonės.

LVAT nustatė, kad pareiškėja Komisijos sprendimo priėmimo dieną, t. y. 2024 m. rugsėjo 12 d., dar nebuvo baigusi atlikti baudžiamojo poveikio priemonės, pagal kurią jai trejus metus atimta teisė būti paskirtai į valstybės, savivaldybių ar jų įstaigų, įmonių bei nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas. Ši priemonė galioja nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžio priėmimo dienos iki 2026 m. vasario 23 d.

Pastebėta, jog analogiška situacija vertinta LVAT 2025 m. kovo 26 d. sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eR-1-822/2025.

LVAT vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2025 m. vasario 6 d. nutarime pateiktais išaiškinimais, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, reiškia, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo Seimo nariu negali būti renkamas, jeigu jis yra nebaigęs atlikti ne tik baigiamuoju teismo aktu jam paskirtos bausmės, bet ir baudžiamojo poveikio priemonės. LVAT pabrėžė, kad Konstitucinio Teismo aktai, kuriuose yra aiškinama Konstitucija – formuojama oficiali konstitucinė doktrina, savo turiniu saisto LVAT.

LVAT konstatavo, kad iš esmės bet kokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės galiojimas (nebaigtas atlikimas) reiškia, kad asmuo negali būti renkamas į Seimą pagal Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Dėl to Komisija pagrįstai neregistravo pareiškėjos kandidate rinkimuose, nes ji neatitiko minėto straipsnio reikalavimų – jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė dar nebuvo pasibaigusi.

LVAT atmetė pareiškėjos argumentus dėl principo lex retro non agit pažeidimo. LVAT pažymėjo, kad pareiškėjos nubaudimas (baudžiamojo poveikio priemonės įsigaliojimas) ir Seimo rinkimų organizavimas yra atskiri procesai. 2023 m. spalio 10 d. priimtu ir 2023 m. spalio 26 d. įsigaliojusiu Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimu buvo sureguliuoti besitęsiantys teisiniai santykiai – rinkimų vykdymas plačiuoju požiūriu, o teisinio reguliavimo galia nukreipta į ateitį. Šios aplinkybės paneigia, kad pareiškėjai galėjo susiformuoti teisėti lūkesčiai, jog naujai Rinkimų kodekso normas reglamentuojantis teisinis reguliavimas jai nebus taikomas.

Šiomis aplinkybėmis pareiškėjos skundas atmestas.

Administracinė byla Nr. eR-2-502/2025