Naujienos

Finansų rinkų priežiūra: Lietuvos banko diskrecija ir kompetencija taikyti bei parinkti proporcingas poveikio priemones, kurios turi būti tinkamai kvalifikuotos; teismo teisė keisti/skirti švelnesnę poveikio priemonę, vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, laikantis proporcingumo principo, taip pat siekiant užtikrinti atsakomybės neišvengiamumą situacijoje, kai yra pasibaigęs senaties terminas Lietuvos bankui savarankiškai taikyti poveikio priemonę.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi pakeitė Lietuvos banko nutarimą ir paskyrė pareiškėjui UAB „ABC Projektai“ švelnesnę nei licencijos panaikinimas poveikio priemonę – įspėjimą ir viešą įstatymo pažeidimo ir jį padariusio asmens paskelbimą.

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos banko nutarimo, kuriuo pareiškėjui už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (PPTFPĮ), Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigos įstatymo bei Mokėjimų įstaigų įstatymo (MĮĮ) pažeidimus panaikinta mokėjimo įstaigos licencija, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje buvo atnaujintas procesas kilus klausimui, ar LVAT, ankstesnėje nutartyje pritaikęs poveikio priemonę – mokėjimo įstaigos licencijos galiojimo sustabdymą, pakankamai atsižvelgė į šios poveikio priemonės turinį, paskirtį bei taikymo sąlygas bei teismo galias. Teismo procesas toje dalyje, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas atliko konkrečius pažeidimus ir pritaikyta per griežta ir neproporcinga poveikio priemonė – mokėjimo įstaigos licencijos panaikinimas – nebuvo atnaujintas.

LVAT, išnagrinėjęs bylą atnaujinus procesą joje, pažymėjo, kad pareiškėjui buvo pritaikyta su teisės užsiimti verslu apribojimu susijusi griežto pobūdžio poveikio priemonė. Tokia priemonė turi būti nedviprasmiškai nustatyta įstatyme, jos taikymo sąlygos – pakankamai aiškios ir konkrečios, o ūkio subjektas, veikdamas pagal galiojantį teisinį reguliavimą, turi galėti numatyti, kad už teisės pažeidimus jam gali būti taikoma būtent tokia, įstatyme tiesiogiai apibrėžta sankcija.

LVAT nurodė, kad licencijos galiojimo sustabdymo poveikio priemonė yra tiesiogiai įtvirtinta PPTFPĮ 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir MĮĮ 33 straipsnio 1 dalies 10 punkte, o jos taikymo sąlygos bei procedūra detaliai reglamentuotos PPTFPĮ 46 straipsnyje ir MĮĮ 8 straipsnyje. Įvertinus šios priemonės turinį, paskirtį bei taikymo sąlygas, padaryta išvada, kad licencijos galiojimo sustabdymas yra priemonė, skirta užtikrinti, kad ūkio subjektas pašalintų priežiūros institucijos nustatytus pažeidimus. Taikydama šią priemonę, priežiūros institucija paprastai nurodo įstatymo pažeidimus, kliudančius tęsti išduotos licencijos pagrindu vykdomą veiklą. Ūkio subjektui pašalinus priežiūros institucijos nurodytus pažeidimus, licencijos galiojimo sustabdymas paprastai panaikinamas ir ūkio subjektas gali tęsti licencijuojamą veiklą. Licencijos galiojimo sustabdymu nėra siekiama ūkio subjektą galutinai eliminuoti iš rinkos. Toks sustabdymas neturi būti neribotas laike, jis yra laikino pobūdžio ir yra siejamas su ūkio subjektui nurodytų jo veiklos pažeidimų pašalinimu.

Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad ankstesnėje LVAT nutartyje pareiškėjui pritaikytas laikinas licencijos galiojimo sustabdymas neatitiko šios poveikio priemonės turinio, paskirties ir taikymo sąlygų, įtvirtintų PPTFPĮ 46 straipsnyje ir MĮĮ 8 straipsnyje.

Įvertinus licencijos galiojimo sustabdymą nustatantį teisinį reguliavimą, negalima teigti, kad licencijos galiojimo sustabdymas, kaip poveikio priemonė, paskirta kitomis nei PPTFPĮ 46 straipsnyje ir MĮĮ 8 straipsnyje numatytomis sąlygomis, atitinka sankcijos numatomumo, konkretumo ir aiškaus apibrėžtumo įstatyme kriterijus.

Pažymėta, kad, nors pažeidimas dėl elektorinių pinigų leidimo buvo panaikintas, pareiškėjas byloje buvo pripažintas padaręs devynis kitus PPFTPĮ ir MĮĮ pažeidimus.

Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi PPTFPĮ ir MĮĮ numatytas poveikio priemones, atsižvelgdama į pareiškėjo padarytų pažeidimų pobūdį, mastą, kitas reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, sprendė, kad pareiškėjo pažeidimų kvalifikavimas skiriamos poveikio priemonės aspektu keistinas ir jam skirtinos švelnesnės poveikio priemonės – įspėjimas dėl PPTFPĮ pažeidimų ir viešas MĮĮ pažeidimo ir jį padariusio asmens (pareiškėjo) paskelbimas. Tokios poveikio priemonės, nors ir neturės visa apimtimi proporcingo padarytiems pažeidimams ir atgrasomo poveikio, šiuo konkrečiu atveju leis užtikrinti teisinės atsakomybės neišvengiamumą pareiškėjui.

Taikydamas pareiškėjui švelnesnę poveikio priemonę, teismas neapriboja Lietuvos banko diskrecijos ir kompetencijos taikyti bei parinkti proporcingas poveikio priemones, atliekant finansų rinkų priežiūrą. Byloje nagrinėjamu atveju toks teismo sprendimas, atsižvelgiant į nagrinėjamo konkretaus atvejo aplinkybes, priimamas vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, taip pat siekiant užtikrinti atsakomybės neišvengiamumą situacijoje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis ir pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai pakeisti.

Administracinė byla Nr. eA-2031-502/2025