Naujienos

2023 m. gegužės 24 d. išplėstinė teisėjų kolegija priėmė sprendimą byloje dėl Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 (toliau – Metodika), dalies teisėtumo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į LVAT prašymas ištirti Metodikos 6, 10 ir 11 punktų (toliau kartu – ginčo punktai), nustatančių be aukciono parduodamo ar išnuomojamo valstybinės žemės sklypo, būtino statiniams pagal jų tiesioginę paskirtį eksploatuoti, dydžio apskaičiavimo tvarkos atitiktį aukštesnės teisinės galios teisės aktų nuostatoms.

Pareiškėjas pirmiausia kvestionavo ginčo punktų teisėtumą tiek, kiek nėra galimybės nukrypti nuo pagal juos apskaičiuoto valstybinės žemės sklypo dydžio atvejo, kai statiniui eksploatuoti būtinas kito dydžio žemės sklypas (sklypo dalis), kas, pareiškėjo nuomone, prieštaravo Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktui, be kita ko, įtvirtinančiam, kad „<...> valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Šiuo klausimu LVAT išplėstinė  teisėjų kolegija akcentavo, kad  individualaus vertinimo, su kuriuo, be kita ko, siejamas Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto antro sakinio taikymas, stoka (nebuvimas) neleido objektyviai paneigti abejonės (kurią nurodė ir pareiškėjas), kad pagal ginčo punktus apskaičiuotas valstybinės žemės sklypo (ploto) dydis tam tikrais atvejais gali neatitikti minėtos įstatymo nuostatos reikalavimų. Buvo pagrįstai teigiama, kad tikrintu poįstatyminiu teisės aktu, priklausomai nuo konkrečios situacijos, gali būti: (i) išplečiamas, be kita ko, Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto, kuris turi būti aiškinamas ir taikomas griežtai, taikymas; (ii) nepagrįstai susiaurinamas šios įstatymo nuostatos turinys, dėl ko, be kita ko, gali būti neproporcingai suvaržytos atitinkamo statinio savininko teisės.

Tačiau, kaip pažymėjo LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, teisėkūros subjektas nenumatė jokios galimybės koreguoti (mažinti arba didinti) pagal ginčo punktus apskaičiuoto be aukciono parduodamo valstybinės žemės sklypo (ploto) dydžio, kai: (1) pagal šias poįstatyminio akto nuostatas apskaičiuotas plotas yra akivaizdžiai per didelis ir nėra būtinas konkrečiam statiniui pagal jo tiesioginę paskirtį eksploatuoti; (2) kai statinio savininkas objektyviai pagrindžia (įrodo), kad pagal aptariamas Metodikos nuostatas apskaičiuotas valstybinės žemės sklypo (ploto) dydis yra nepakankamas tinkamam statinio eksploatavimui pagal jo tiesioginę paskirtį užtikrinti.

Atitinkamai LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog pakako teisinių argumentų vertinti, kad pareiškėjo ginčijama apimtimi, t. y. tiek kiek nėra numatytos minėtos išimtys, Metodikoje nustatytu teisiniu reguliavimu buvo paneigta Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinta principinė taisyklė dėl valstybinės žemės sklypo dydžio.

Šiomis aplinkybėmis pripažinta, kad Metodikos 6, 10 ir 11 punktai, tiek kiek pagal juos apskaičiuotas ne aukciono būdu parduodamo valstybinės žemės sklypo dydis nėra būtinas ar pakankamas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktui.

Pareiškėjas taip pat prašė ištirti Metodikos nuostatų, tiek, kiek pagal jas nustatant be aukciono parduodamo valstybinės žemės sklypo dydį, nėra atsižvelgiama į teritorijoje galiojančio detaliojo plano sprendinius, atitiktį, be kita ko, Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 daliai, nustatančiai, kad „parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus <...>“. Konkrečiai, kiek tai buvo susiję su jo nagrinėjama individualia byla, pareiškėjas manė, kad nustatant šį dydį būtina atsižvelgti į galiojančio detaliojo plano, kurio pagrindu buvo suformuotas valstybinės žemės sklypas, kuriame stovi ieškovui individualioje byloje priklausantys statiniai, sprendinius dėl sklypo ribų ir (ar) užstatymo tankumo.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad šioje prašymo dalyje nurodytos aukštesnės teisinės galios teisės aktų nuostatos, kurių atitikčiai buvo prašoma ištirti Metodikos dalį, neįtvirtina teisinio reguliavimo, kurį pareiškėjas teigė esant nustatytą ir su kuriuo jis siejo šio norminio administracinio akto (jo dalies) neteisėtumą, todėl šią bylos dalį nutraukė. LVAT pažymėjo, kad Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalis negali būti aiškinama kaip reiškianti, jog šio straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu parduodamo valstybinės žemės sklypo dydis savaime atitinka jau anksčiau teritorijos planavimo dokumento pagrindu suformuoto valstybinės žemės sklypo, kuriame stovi statiniai, dydį. Vien tai, kad detaliuoju planu ar kitu dokumentu yra suformuotas valstybinės žemės sklypas savaime nesukuria šiame sklype esančio statinio savininko teisės be aukciono įgyti šį visą valstybinės žemės sklypą. Toks interesas gali būti įgyvendintas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos teisės aktuose įtvirtintos būtinosios sąlygos įsigyti valstybinę žemę lengvatine tvarka (be aukciono), t. y., be kita ko, pripažinus, kad būtent tokio dydžio valstybinės žemės sklypas yra būtinas šiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginė paskirtį. LVAT taip pat padarė išvadą, kad galiojančiame detaliajame plane nustatytas (didžiausias) leidžiamasis žemės sklypo užstatymo tankis nėra reikšmingas sprendžiant dėl statiniui eksploatuoti pagal jo tiesioginė paskirtį būtino valstybinės žemės sklypo dydžio Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto taikymo tikslais.

Administracinės bylos Nr. eI-4-629/2023.