Naujienos
LVAT pripažino, kad atsisakymas teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą buvo priimtas neįvertinus pareiškėjo individualios situacijos
Valstybės garantuojama teisinė pagalba: Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi vertinti individualią pareiškėjo situaciją, o ne apsiriboti įstatymo nuostata, nustatančia antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2025 m. gruodžio 3 d. nutartimi panaikino Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (Tarnyba) sprendimą atsisakyti suteikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui ir įpareigojo instituciją iš naujo išnagrinėti jo prašymą.
Pareiškėjas, kuris yra priskirtinas prie asmenų, turinčių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, kreipėsi į Tarnybą su prašymu suteikti jam antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba nustatė, kad pareiškėjui jau yra teikiama antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, todėl už tokios pagalbos teikimą antroje byloje valstybė garantuoja ir apmoka 30 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kitą dalį turi sumokėti pareiškėjas. Pareiškėjas atsisakė mokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, teigdamas, jog jis neturi pakankamų pajamų. Tarnyba, atsižvelgdama į tokį pareiškėjo atsisakymą, ginčytu sprendimu netenkino jo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Priimdama byloje ginčytą sprendimą Tarnyba vadovavosi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 9 punktu, kuriame nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas nesutinka apmokėti nustatytos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies.
Įstatymo 11 straipsnio 10 ir 11 dalys numatė, kad Tarnyba išimtiniais atvejais gali suteikti antrinę teisinę pagalbą net ir esant įprastiems neteikimo pagrindams, jei pareiškėjas pateikia motyvuotą prašymą ir dokumentus, o jo individuali situacija įvertinama pagal gyvenimo lygį, turtinę padėtį, galimybes savarankiškai atstovauti, bylos sudėtingumą ir galimus neigiamus padarinius. Tačiau šios dalys neapėmė pareiškėjo situacijos.
Kilus pagrįstų abejonių dėl ginčui aktualių Įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai tuo aspektu, kad Tarnyba nevertina pareiškėjo individualios situacijos bei jis neturi teisės kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, LVAT kreipėsi į Konstitucinį Teismą.
Konstitucinis Teismas 2025 m. lapkričio 26 d. nutarime pripažino, kad Įstatymo 11 straipsnio 10 ir 11 dalių nuostatos tiek, kiek jose nenustatyta, kad kai Tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 9 punktu, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į šią tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, taip pat kad Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, kai yra šio straipsnio 7 dalies 9 punkte nustatytas antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindas, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
LVAT konstatavo, kad Tarnyba, priimdama sprendimą, turėjo neapsiriboti Įstatymo nuostata, nustatančia, kad visais atvejais atsisakoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, kai pareiškėjui jau yra teikiama antrinė teisinė pagalba vienoje byloje ir jis atsisako sumokėti (70 proc.) dalį teisinės pagalbos išlaidų pagal Įstatymo 14 straipsnio 7 dalį. Šiuo atveju nepagrįstai nebuvo įvertinta pareiškėjo individuali situacija pagal šiuos kriterijus: gyvenimo lygį ir turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, galimas išlaidas advokatui teikiant pagalbą, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, esmę, kt. Todėl ginčytas sprendimas panaikintas, o Tarnyba įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
LVAT nurodė, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes pareiškėjas nepateikė argumentų, kurie pagrįstų jam sukeltą stresą, rūpesčius, prarastas tam tikras galimybes ir pan. Pripažinta, kad pareiškėjo teisė į tinkamą jo prašymo išnagrinėjimą buvo pažeista ir ši teisė apginta, panaikinant ginčytą sprendimą ir įpareigojant Tarnybą iš naujo išnagrinėti jo prašymą.
Pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai pakeistas.
Administracinė byla Nr. A-1373-520/2025
| Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra institucija, atsakinga už teisingumo vykdymą administracinėse bylose Lietuvos Respublikos vardu. Taikydamas administracinę ir Europos Sąjungos teisę, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priima galutinius ir neskundžiamus sprendimus. Teismo kompetencija apima įvairias ginčų su valstybe sritis, tokias kaip konkurencija, mokesčiai, migracija, aplinkos apsauga, asmens duomenų apsauga ir kita. |
Susisiekite
Tel. +370 5 279 1005
Mob.tel.: +370 655 22502
El. paštas: info@lvat.lt
E. pristatymas elektroninio pristatymo dėžutės duomenys: pavadinimas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas; adresas – 188734870.
Darbo laikas
I-IV 8.00 – 17.00
V 8.00 – 15.45
Pietų pertrauka 12.00 – 12.45
Skundų ir prašymų priėmimo raštinėje laikas:
Pirmadienis 8.00 - 17.00
Antradienis 8.00 - 17.00
Trečiadienis 8.00 - 17.00
Ketvirtadienis 8.00 - 17.00
Penktadienis 8.00 - 15.45
Pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 17.00 iki 17.30 teisme priimami iš anksto užsiregistravusių asmenų prašymai ir skundai.
Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama 1 valanda.
Įvertinkite
![]()

















