Naujienos

Sveikatos apsauga: sveikatos apsaugos ministras, tvirtindamas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (Sąrašai) bei Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas (Rekomendacijos), vykdė įstatymų leidėjo jam pavestas funkcijas. Kanapių (antžeminių dalių) įtraukimas į sąrašus nenustatant jokių išimčių dėl atskirų kanapių antžeminių dalių neprieštarauja teisės aktams.

Išnagrinėjusi norminę administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos Seimo nario kreipimąsi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2026 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pripažino, kad sveikatos apsaugos ministro priimti įsakymai ir jais patvirtinti Sąrašai bei Rekomendacijos neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Byloje buvo keliami klausimai, ar sveikatos apsaugos ministras turėjo įgaliojimus priimti tiriamus įsakymus ir ar nustatytas reguliavimas yra pakankamai aiškus. Taip pat ginčyta, ar į Sąrašus įrašant narkotines ir psichotropines medžiagas bei nustatant jų kiekius netrūksta aiškių kriterijų ir ar, plečiamai aiškinant kanapės sąvoką, tinkamai įgyvendintos tarptautinės teisės nuostatos.

LVAT išaiškino, kad tiriamo teisinio reguliavimo nustatymas skundžiamuose įsakymuose kyla iš Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo nuostatų, apibrėžiančių Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliojimus, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 269 straipsnio 2 dalies nuostatos, patvirtinančios, kad Sveikatos apsaugos ministerija yra valstybės institucija, kuriai numatyta patvirtinti įstatyme apibrėžtas rekomendacijas, kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu. Šiuose teisės aktuose nustatytas įstatymų leidėjo reguliavimas yra esminė teisinė prielaida (sąlyga) sveikatos apsaugos ministrui įsakymais patvirtinti tiriamus sąrašus ir rekomendacijas. Išplėstinė teisėjų kolegija darė išvadą, kad sveikatos apsaugos ministras, priimdamas tiriamus įsakymus, vykdė įstatymų leidėjo jam pavestas funkcijas.

LVAT išanalizavo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (Departamentas) ir Tarpžinybinės naujų psichoaktyvų efektą sukeliančių medžiagų rizikos vertinimo komisijos (Komisija) vaidmenį sveikatos apsaugos ministrui įrašant narkotines ir psichotropines medžiagas į Sąrašus bei nustatant jų nedidelį, didelį ir labai didelį kiekį ir nustatė, kad ir nustatė, kad šiems sveikatos apsaugos ministro įgaliojimams įgyvendinti būtinos specialiosios žinios ir kompetencija. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus nėra draudžiama teisės aktais įgalioti ekspertus spręsti aktualius specifinius klausimus. Be to, nuolatinė ir dinamiška psichoaktyviųjų medžiagų plėtra ir įvairovė bei jų keliama grėsmė sveikatai (ūmūs apsinuodijimai, mirties atvejai) savaime implikuoja poreikį greitai ir efektyviai reaguoti apribojant šių medžiagų patekimą į rinką. Todėl atitinkami santykiai gali būti reguliuojami ir poįstatyminiais aktais, šiuo atveju – sveikatos apsaugos ministro įsakymais, kurie negali prieštarauti įstatymams.

LVAT atkreipė dėmesį, kad įstatymai neįpareigojo Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyti kriterijus, kuriais remiantis psichoaktyviosios medžiagos yra įtraukiamos į sąrašus, taip pat kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokį psichotropinės medžiagos kiekį laikyti nedideliu, dideliu ir labai dideliu. Vis dėlto, LVAT konstatavo, kad Departamento ir Komisijos vaidmuo sveikatos apsaugos ministrui tvirtinant sąrašus ir rekomendacijas reikšmingai prisideda prie aiškaus ir veiksmingo reguliavimo užtikrinimo.  Be to, ginčo įsakymai yra rekomendacinio pobūdžio, todėl juos taikydami teismai gali nukrypti nuo Sąrašuose ir Rekomendacijose įtvirtinto reguliavimo.

LVAT sutiko su pareiškėju, kad kanapių (antžeminių dalių) nurodymas Sąrašuose konservatyviau reguliuoja teisinius santykius lyginant su nustatytuoju Jungtinių Tautų 1961 m. Bendrojoje narkotinių medžiagų konvencijoje. Kita vertus, atsižvelgusi į tai, kad nei Jungtinių Tautų 1961 m. Bendroji narkotinių medžiagų konvencija, nei 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencija valstybės narėms nedraudžia imtis specialių ir griežtesnių narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės priemonių, išplėstinė teisėjų kolegija darė išvadą, kad kanapių įtraukimas į Sąrašus, nenustatant jokių išimčių dėl atskirų kanapių antžeminių dalių, šiuo atveju nepažeidė Konstitucijos 135 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtinto įstatymo viršenybės principo.

Administracinės bylos Nr. eI-5-602/2026