Naujienos

Asmenvardžių rašyba: Teisingumo ministerijos ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nustatytos moterų pavardžių darybos ir rašymo civilinės būklės aktuose taisyklės, ribojančios galimybę moterims pasirinkti pavardę su galūne -a, nepažeidžia konstitucinio lygiateisiškumo principo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2025 m. vasario 26 d. sprendimu patvirtino, kad byloje ginčytos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. N-2(87) „Dėl moterų pavardžių darymo“ nuostatos neprieštaravo Konstitucijai bei Civilinio kodekso nuostatoms dėl šeimos santykių teisinio reguliavimo.

Sprendime pabrėžta, jog taisyklinga lietuvių kalba yra ypatingos svarbos valstybinės apsaugos bei kontrolės objektas. Lietuvių kalbos, kaip valstybinės, vartojimas viešajame valstybės gyvenime yra reglamentuojamas atsižvelgiant į lietuvių kalbai, jos sistemai, tradicijai bei vidinei raidai būdingus požymius. Vienas tokių požymių – asmenvardžių klasifikavimas pagal giminę.

Konstituciniam Teismui atsisakius nagrinėti LVAT prašymą lygiateisiškumo aspektu įvertinti Lietuvos Aukščiausios Tarybos nutarime „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ įtvirtintą reglamentavimą, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija darė išvadą, kad teisės aktais Lietuvos Respublikos piliečiams yra nustatyta vienoda pavardžių rašymo oficialiuosiuose dokumentuose lietuvių kalba (lietuviškais rašmenimis) tvarka. Pavardžių darymui yra taikoma bendra taisyklė, pagal kurią pavardės, atsižvelgiant į asmens tautinę tapatybę, daromos pagal objektyvius mokslinius kriterijus – konkrečiai kalbai būdingus dėsningumus. Todėl nėra pagrindo teigti, jog kuriai nors Lietuvos Respublikos piliečių grupei šiuo aspektu yra suteikiamos siauresnės ar platesnės apimties teisės pasirinkti pavardę ir (ar) jos formą. Asmenvardžių rašymas asmens dokumentuose yra viešojo valstybės gyvenimo sritis. Diskrecija spręsti dėl šių teisinių santykių reguliavimo suteikta specialiųjų šios srities žinių turintiems subjektams.

Vis dėlto Teismas taip pat pabrėžė, kad kalbos normos ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijos gali keistis atsižvelgiant į kalbos raidos procesus.

Administracinės bylos Nr. eI-3-662/2025