Naujienos

Akademinis žvilgsnis į administracinę justiciją tampa vis svarbesniu veiksniu stiprinant teisinės valstybės principus ir žmogaus teisių apsaugos standartus. Šiai temai buvo skirta trečioji diskusija tarptautinėje konferencijoje „25-eri Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo veiklos metai. Europos ir nacionalinės žmogaus teisių apsaugos sąveikos stiprinimas“, vykusioje spalio 17 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose.

Diskusijoje dalyvavo prof. dr. Stefan Kadelbach (Frankfurto Goethe's universitetas), prof. dr. Haroldas Šinkūnas (Vilniaus universitetas), prof. dr. Eleanor Spaventa (Bocconi universitetas), prof. dr. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė (Vilniaus universitetas) ir prof. dr. Eglė Bilevičiūtė (Mykolo Romerio universitetas).

Prof. dr. Haroldas Šinkūnas savo pranešime „Administraciniai teismai žmogaus teisių ir teisinės valstybės sargyboje: ketvirčio amžiaus patirtys“ pristatė administracinių teismų raidą Lietuvoje, pabrėždamas jų svarbą žmogaus teisių apsaugos architektūroje.

„Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas per savo 25-erių metų istoriją įrodė drąsiai ir principingai stovįs žmogaus teisių ir teisinės valstybės sargyboje“,– pabrėžė jis.

Profesorius Šinkūnas aptarė teismų bendradarbiavimo praktika, bylų nagrinėjimo trukmės dinamiką ir neišnaudotą potencialą kreiptis dėl norminių administracinių aktų teisėtumo.

Prof. dr. Eleanor Spaventa savo pranešime „Kada taikoma ES pagrindinių teisių chartija?“ analizavo ES Pagrindinių teisių chartijos taikymo ribas ir sąlygas. Ji pabrėžė, kad Chartija yra visada taikoma ES institucijoms, tačiau jos taikymas valstybėms narėms priklauso nuo to, ar jos renkasi įgyvendinti ES teisę.

Kai nacionalinis teismas, naudodamasis savo diskrecija, netaiko Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (EŽTK) standartų, atsakomybė tenka valstybei – tačiau kai ES teisė neatitinka EŽTK standartų, kyla sudėtingesni klausimai“, – pažymėjo profesorė, aptardama Europos Žmogaus Teisių Teismo doktriną dėl „akivaizdaus nepakankamumo“.

Prof. dr. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė savo pranešime „Valstybės valdžios aktų imunitetas: sankirta tarp konstitucinės ir administracinės justicijos“ kėlė klausimą dėl vadinamųjų „pilkųjų zonų“ – t. y. situacijų, kai formaliai tam tikrų aktų teisminė patikra yra negalima. Ji analizavo, kaip administraciniai teismai gali ir turi užtikrinti veiksmingą teisminę gynybą net ir tuomet, kai aktas priimtas aukščiausios valstybės valdžios institucijos.

„Tai, kad aktas priimtas Prezidento ar Vyriausybės, savaime nesuponuoja teismo jurisdikcijos jo atžvilgiu nebuvimo“, – pabrėžė profesorė, remdamasi LVAT ir Konstitucinio Teismo praktika.

Prof. dr. Eglė Bilevičiūtė savo pranešime „Administracinio teismo idėja Lietuvoje: nuo Mykolo Romerio iki dabar“ pristatė administracinės justicijos idėjos raidą nuo tarpukario iki šių dienų.

„Administracinis teismas yra ne piliečių nuo valstybės apdraudimo institucija, bet valstybinių reikalų centras. Šiuolaikinė administracinė justicija Lietuvoje atitinka Romerio suformuluotą koncepciją, o teismų sistema išgryninta ir sustiprinta per kelis reformų etapus“,– Mykolo Romerio mintis priminė profesorė.

Prof. dr. Stefan Kadelbach savo pranešime aptarė Europos pagrindinių teisių ir Vokietijos Konstitucijos santykį, analizuodamas teismų – Strasbūro, Liuksemburgo ir Karlsrūhės – tarpusavio sąveiką. Jis kėlė klausimus dėl konstitucinio identiteto apsaugos ir teismų kompetencijų ribų.

„Teisinė valstybė reikalauja ne tik teisės viršenybės, bet ir aiškaus teismų vaidmens akceptavimo“,– pabrėžė profesorius.

Trečioji konferencijos diskusija parodė, kad akademinis žvilgsnis į administracinę justiciją ne tik praturtina teismų praktiką, bet ir padeda formuoti teisinę kultūrą, kurioje žmogaus teisės, teisėtumas ir valdžių pusiausvyra tampa neatsiejamais demokratinės valstybės elementais. Kai mokslas ir praktika kalba viena kalba – teisingumo – administracinė justicija tampa ne tik institucija, bet ir vertybine sistema.