Naujienos

Švietimas: dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos (Taryba) sprendimu patvirtintų sąrašo nuostatų, susijusių su mažesniu nei Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse (Taisyklės) nustatytu mažiausiu mokinių skaičiumi, teisėtumo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2024 m. birželio 26 d. iš dalies tenkino Tarybos apeliacinį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nutraukė bylą, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas tarp Tarybos ir Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Utenos apskrityse.

Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Utenos apskrityse ginčijo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų sąrašo punktų, susijusių su mažesniu nei Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytu mažiausiu mokinių skaičiumi, atitiktį Švietimo įstatymo 43 straipsnio 7 daliai ir Taisyklių 25.7 punktui.

Taryba priimtu sprendimu patvirtino klasių skaičių ir mokinių skaičių Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose 2022–2023 mokslo metais sąrašą. Vyriausybės atstovas dėl atskirų šio sąrašo punktų kreipėsi į teismą, teigdamas, jog kai kurie nustatyti klasės mokinių skaičiai buvo mažesni už Taisyklių priede nurodytą mažiausią mokinių skaičių jungtinėje klasėje, kurioje mokoma pagal pradinio ugdymo programą (8) bei mažiausią mokinių skaičių klasėje, kurioje mokoma pagal vidurinio ugdymo programą (12). Vyriausybės atstovas laikėsi pozicijos, jog tai neatitinka Taisyklių 25.7 papunkčio bei Taisyklių priedo reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės sutiko su Vyriausybės atstovo argumentais ir pripažino, kad atskiri Vyriausybės atstovo ginčyti Tarybos patvirtinti sąrašo punktai prieštarauja Švietimo įstatymo 43 straipsnio 7 daliai ir Taisyklių 25.7 punktui.

LVAT, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, atkreipė dėmesį, jog Konstitucinis Teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutarimu pripažino, kad Švietimo įstatymo (2011 m. kovo 17 d. redakcija) 43 straipsnio 7 dalies nuostata „Mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jei atitinka Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytus bendruosius ir specialiuosius kriterijus“ tiek, kiek ja Vyriausybei pavesta nustatyti savivaldybių bendrojo ugdymo mokykloms taikomus bendruosius ir specialiuosius kriterijus bei Taisyklių 25.7 papunktis (2021 m. gruodžio 22 d. redakcija), tiek, kiek jame nustatytas formalus (kiekybinis) kriterijus, kurį turi atitikti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos, prieštarauja Konstitucijos 40 straipsnio 1 daliai, 41 straipsnio 2 daliai, 120 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atsižvelgęs į šį Konstitucinio Teismo nutarimą bei tai, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendime iš esmės rėmėsi Taisyklių 25.7 papunkčiu, LVAT nusprendė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas grindžiamu teise. Dėl to byloje konstatuota, kad Tarybos priimto sprendimo nuostatos negali būti laikomos prieštaraujančiomis Švietimo įstatymo 43 straipsnio 7 dalies ir Taisyklių 25.7 papunkčio nuostatoms, kurios Konstitucinio Teismo buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai.

Įvertinęs tai, LVAT padarė išvadą, jog Konstitucinio Teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutarimu pripažinus aukštesnės galios teisės aktus neteisėtais, iš esmės nebegalimas administracinės norminės bylos tyrimas dėl tyrimo dalyko nebuvimo, todėl nustatytas pagrindas teismui norminę administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Administracinė byla Nr. eA-542-815/2024.