Naujienos

Europos ir nacionalinių teismų bendradarbiavimas – viena svarbiausių šiuolaikinės žmogaus teisių apsaugos garantijų. Ši tema tapo kertiniu akcentu spalio 17 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose vykusioje tarptautinėje konferencijoje „25-eri Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo veiklos metai. Europos ir nacionalinės žmogaus teisių apsaugos sąveikos stiprinimas“.

Antroji konferencijos diskusija buvo skirta tarptautinių ir nacionalinių teismų partnerystei – klausimui, kuris išlieka aktualus visose teisinėse sistemose, siekiančiose suderinti teisės viršenybę, žmogaus orumo apsaugą ir teismų jurisdikcijų balansą.

Diskusijoje dalyvavo prof. dr. Egidijus Kūris, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, prof. dr. Gediminas Sagatys, Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas, prof. dr. Vytautas Mizaras, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojas, Konstitucinio Teismo teisėjas, ir prof. dr. Irmantas Jarukaitis, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjas.

Prof. dr. Egidijus Kūris savo pranešime „Konstitucija ir administracinė justicija: keli neatsakyti klausimai“ pabrėžė, kad teisė kreiptis į teismą yra vienas svarbiausių konstitucinių žmogaus teisių garantų, o jos ribojimai turi būti itin siaurai aiškinami.

„Konstitucijoje nėra išimčių – viskas yra teisminga. Nė vienas asmens prašymas negali būti paliktas be nepriklausomo teismo įvertinimo vien todėl, kad jis nepatogus ar politiškai jautrus,“ – kalbėjo profesorius.

Anot jo, teismų nepriklausomumas nėra abstrakti vertybė – tai praktinė būtinybė, leidžianti teismams atlikti konstitucinį vaidmenį saugant žmogaus teises ir užtikrinant valdžių pusiausvyrą.

„Net ir sudėtingiausiose situacijose teismai privalo išlikti paskutine teisinės gynybos instancija – būtent čia Konstitucija tampa gyvu teisingumo šaltiniu,“ – pažymėjo E. Kūris.

Prof. dr. Gediminas Sagatys, Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas, savo pranešime atkreipė dėmesį į tai, kad administraciniai teismai yra pirmoji grandis, kurioje žmogaus teisės įgauna konkretų turinį. Analizuodamas EŽTT praktiką, jis pabrėžė, kad dauguma bylų, pasiekiančių Strasbūrą, kyla iš administracinių ginčų, todėl jų sprendimai turi didelę įtaką visos teisinės sistemos patikimumui.

„Būtent čia sprendžiama, kaip užtikrinti orumą, teisingą pusiausvyrą tarp asmens ir valstybės interesų, ar proporcingai taikomos administracinės priemonės,“ – sakė teisėjas.

Sutelkdamas dėmesį į teismų dialogą tarp nacionalinių ir tarptautinių institucijų, G. Sagatys pabrėžė, kad šis bendradarbiavimas padeda užtikrinti žmogaus teisių apsaugos standartų vieningumą visoje Europoje.

„Matome, kad teisinis dialogas tarp Strasbūro ir Lietuvos teismų tampa vis aktyvesnis. Tai reiškia, kad žmogaus teisių apsaugos standartai vis labiau suvienodinami – ne formaliai, o vertybiškai,“ – teigė jis.

Prof. dr. Vytautas Mizaras savo pranešime akcentavo, kad Konstitucija yra gyvas dokumentas, kurio aiškinimas kinta kartu su visuomene ir teisinės valstybės raida. Jis pabrėžė administracinių teismų vaidmenį kuriant teisinę kultūrą.

„Kiekvienas teismo sprendimas yra ne tik teisės taikymas, bet ir jos kūrimas – vertybinis orientyras, nubrėžiantis, kaip suvokiame laisvę, lygybę ir atsakomybę.“

Tuo tarpu prof. dr. Irmantas Jarukaitis savo pranešime apžvelgė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vaidmenį Europos Sąjungos teisės sistemoje, pabrėždamas prejudicinio dialogo svarbą ir konstitucinį nacionalinių teismų lojalumą ES teisei.

„Kai nacionalinis teismas kreipiasi į ESTT dėl prejudicinio sprendimo, tai nėra silpnumo ženklas – tai konstitucinės lojalumo pareigos ES teisės sistemai išraiška,“ – sakė teisėjas.

Diskusijos dalyviai sutarė, kad Europos institucijų ir nacionalinių teismų bendradarbiavimas – tai demokratinės teisinės valstybės stiprybės pagrindas. Kai nacionaliniai teismai, Europos Žmogaus Teisių Teismas bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismas kalba bendra žmogaus teisių kalba, sukuriama vieninga žmogaus teisių apsaugos erdvė visoje Europoje.