Naujienos

Atvykimas į Lietuvos Respubliką: kompetentingos institucijos turi plačią diskreciją spręsdamos dėl trečiųjų šalių piliečių įleidimo į valstybės narės teritoriją, tačiau atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2025 m. liepos 24 d. nutartyje pripažino, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (VSAT) sprendimas „Atsisakymas leisti atvykti kertant sieną“ panaikintas pagrįstai.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, nuolat gyvenantis Rusijos Federacijoje, turintis Latvijos išduotą C tipo Šengeno vizą, kuri galiojo iki 2023 m. spalio 21 d. Pareiškėjas 2023 m. kovo 27 d. kirto Lietuvos valstybės sieną per Kybartų pasienio kontrolės punktą, turėdamas tikslą aplankyti savo motiną ir brolį, gyvenančius Latvijoje, taip pat tėvo kapą, esantį Latvijoje, tačiau jam nebuvo leista įvažiuoti į Lietuvą. Paaiškėjus, jog pareiškėjas asmeniniais tikslais tranzitu vyksta į Latviją, dėl jo buvo atliktas individualus papildomas išsamus patikrinimas, kurio metu išsiaiškinta, jog jis neatitinka teisinio reguliavimo sąlygų.

LVAT pažymėjo, kad vien galiojančios vizos turėjimas automatiškai nesuteikia teisės trečiosios šalies piliečiui atvykti į Šengeno valstybes (Bendrijos vizų kodekso 30 str.). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) jurisprudencijoje, suformuotoje vizų srityje, ne kartą pripažinta, kad, nagrinėdamos prašymus išduoti vizą, nacionalinės valdžios institucijos turi plačią diskreciją, kiek tai susiję su Bendrijos vizų kodekse nurodytų atsisakymo pagrindų taikymo sąlygomis ir reikšmingų faktinių aplinkybių vertinimu. Kaip nurodė išvadas ESTT pateikę generaliniai advokatai, valstybių teisė kontroliuoti asmenų, kurie nėra jų piliečiai, atvykimą yra tarptautinės teisės pripažįstama suvereniteto išraiška; ši diskrecija dera ir su valstybių įsipareigojimais vykdyti savo užsienio politiką bei atstovauti nacionaliniams interesams trečiosiose šalyse. Taigi, kompetentingos institucijos turi plačią diskreciją spręsdamos dėl trečiųjų šalių piliečių įleidimo į valstybės narės teritoriją, o pati viza laikytina ne subjektyvine teise, o migracijos srautų kontrolės priemone.

LVAT akcentavo, kad Lietuvoje (nurodytuose pasienio ruožuose) nuo 2022 m. gruodžio 17 d. 00 val. 00 min. yra paskelbta nepaprastoji padėtis, kurios metu, be kita ko, ribojamas Rusijos Federacijos piliečių vykimas per Europos Sąjungos išorės sieną (žr. Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. XIV-1657, su vėlesniais pakeitimais). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas neatitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. 937 ,,Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu, nustatymo“ 1 punkte išvardytų kriterijų, todėl, vadovaujantis minėto nutarimo 2 punktu, pareiškėjui buvo pagrįstai atliktas individualus papildomas išsamus patikrinimas.

LVAT nurodė, kad VSAT sprendimu pareiškėjui buvo neleista atvykti į Lietuvos teritoriją dėl šių priežasčių: jis yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams; jis neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas.

LVAT vertino, kad VSAT sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, nes jame nėra konstatuota jokių faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pakankamą pagrindą tikėtino pobūdžio prielaidai, jog pareiškėjo atvykimas gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams

santykiams. Be to, pareiškėjo, jo motinos ir brolio gimimo liudijimai ir pasai, pareiškėjo tėvo mirties liudijimas ir pažyma apie tėvo palaidojimo vietą paneigė, kad pareiškėjas neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių jo vykimą į Latviją tranzitu per Lietuvą.

LVAT, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, atmetė atsakovo VSAT apeliacinį skundą.

Administracinė byla Nr. eA-130-822/2025