Naujienos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) pirmininkė Skirgailė Žalimienė, teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis ir teisėja Veslava Ruskan dalyvavo dvišaliame Lietuvos ir Lenkijos vyriausiųjų administracinių teismų seminare, skirtame aptarti aktualiausius administracinės justicijos iššūkius bei pasidalyti abiejų valstybių teismų praktika.

Seminarą organizavo Lenkijos vyriausiasis administracinis teismas kartu su Gdansko vaivadijos administraciniu teismu. Renginio metu Lietuvos ir Lenkijos teisėjai diskutavo apie administracinės justicijos raidą, teisėjų nepriklausomumą, procesines sankcijas, teisės kreiptis į teismą ribas bei naujausią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką.

Seminaro pradžioje LVAT pirmininkė pabrėžė, kad abiejų valstybių administracinius teismus sieja ne tik profesinis bendradarbiavimas, bet ir bendra atsakomybė stiprinti teisės viršenybės principą Europoje.

„Administraciniai teismai kasdien sprendžia ginčus tarp žmogaus ir valstybės, todėl mūsų pareiga – užtikrinti, kad viešoji valdžia visuomet veiktų gerbdama teisės viršenybę, žmogaus teises ir demokratinės valstybės principus“, – sakė LVAT pirmininkė.

Ji taip pat pažymėjo, kad šiandien administraciniai teismai veikia sparčiai besikeičiančioje aplinkoje, kurioje nacionaliniams teismams tenka spręsti vis sudėtingesnius ginčus, apimančius Europos Sąjungos teisę, žmogaus teisių apsaugą, nacionalinį saugumą, migraciją ir technologijų keliamus iššūkius.

Pirmojoje seminaro diskusijoje, skirtoje teisei į teisingą teismą, jurisdikcijos klausimams, t.y. ar ginčijamas aktas pagal savo pobūdį gali būti administracinių teismų kontrolės objektu, Skirgailė Žalimienė iškėlė klausimą, kur baigiasi teisminės kontrolės ribos ir prasideda teisės viršenybės problema: ar gali būti pateisinama situacija, kai viešosios valdžios aktai, darantys poveikį asmens teisėms ar teisėtiems interesams, nepatenka nė į vienos teisminės institucijos jurisdikciją?

Taip pat nagrinėta praktika, susijusi su ginčais dėl teisėjų karjeros, paskyrimo ir teisminės gynybos ribų tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje. Diskusijoje buvo analizuojama naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija, susijusi su teisėjų nepriklausomumu, teise kreiptis į teismą bei skirtingų valdžių institucijų kompetencijų pusiausvyra priimant sprendimus dėl teisėjų skyrimo.

Pristatydama Lietuvos patirtį LVAT pirmininkė pabrėžė, kad Europos teismų praktika vis labiau akcentuoja veiksmingos teisminės gynybos svarbą, tačiau kartu išlieka būtinybė išlaikyti konstitucinę valdžių pusiausvyrą.

„Viena vertus, veiksminga teisminė gynyba yra esminis teisės viršenybės principo elementas. Kita vertus, teisėjų skyrimo procesas yra neatsiejamas nuo Konstitucijoje kitoms valdžios šakoms suteiktų įgaliojimų. Todėl esminis klausimas yra ne tai, ar teisminė kontrolė turėtų būti platesnė ar siauresnė. Esminis uždavinys – kiekvienu konkrečiu atveju svarbu turėti tokią teisminės gynybos apimtį, kuri užtikrintų ir veiksmingą teisių apsaugą, ir nepažeistų Konstitucijoje įtvirtinto valdžių padalijimo principo“, – pažymėjo LVAT pirmininkė.

Antrojoje seminaro diskusijoje LVAT pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis ir teisėja Veslava Ruskan kartu su Lenkijos kolegomis aptarė procesinių sankcijų taikymą teismo procese, nagrinėjo nacionalinės praktikos skirtumus bei ieškojo sprendimų, kaip užtikrinti veiksmingą teismo proceso eigą, kartu išsaugant proceso dalyvių teises.

Seminaro metu taip pat daug dėmesio skirta dvišaliam Lietuvos ir Lenkijos administracinių teismų bendradarbiavimui, keitimuisi gerąja praktika ir bendriems Europos administracinei justicijai kylantiems iššūkiams. Pasak LVAT pirmininkės, atviras profesinis dialogas tarp Europos administracinių teismų yra svarbi sąlyga stiprinant visuomenės pasitikėjimą teismais ir užtikrinant nuoseklų Europos teisės taikymą.