Naujienos

Seimo kanclerio atleidimas dėl nepasitikėjimo: kilus abejonių, ar Seimo kanclerio atleidimo procedūra užtikrino tinkamą teisinį procesą ir tinkamas sąlygas pasiruošti atsakyti į nepasitikėjimo argumentus, kreiptasi į Konstitucinį Teismą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2025 m. spalio 3 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos dėl buvusio Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio atleidimo iš pareigų nagrinėjimą ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. LVAT abejoja, ar Seimo nutarimas dėl Seimo kanclerio atleidimo iš pareigų dėl nepasitikėjimo (Nutarimas) atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Seimo statutą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Seimo kancleris į pareigas penkeriems metams buvo paskirtas Seimo 2021 m. balandžio 27 d. nutarimu. Seimo Pirmininkė 2024 m. kovo 20 d. potvarkiu ir atsižvelgdama į gautą 74 Seimo narių pareiškimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio atleidimo dėl nepasitikėjimo“, pasiūlė Seimui atleisti pareiškėją iš Seimo kanclerio pareigų dėl nepasitikėjimo.

Seimas Nutarimu nutarė atleisti pareiškėją iš Seimo kanclerio pareigų, Seimui pareiškus nepasitikėjimą juo. Nutarimas priimtas slaptu balsavimu (iš 108 balsuoti užsiregistravusių Seimo narių už Nutarimą balsavo 95 Seimo nariai, prieš – 13 Seimo narių).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu, nurodė, kad jo atleidimas iš Seimo kanclerio pareigų yra neteisėtas, nes buvo priimtas pažeidžiant procedūrines teisės normas bei teisės principus. Pareiškėjas apie tai, kad nepasitikėjimo klausimas bus svarstomas 2024 m. kovo 21 d. Seimo posėdyje, buvo informuotas tik 2024 m. kovo 19 d. Pareiškėjas atleistas iš pareigų nesant aiškaus ir darnaus Seimo kanclerio skyrimo ir atleidimo santykių teisinio reguliavimo, be jokio aiškaus ir teisėto pagrindo.

LVAT, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutarimu, pažymėjo, kad Seimo skirto pareigūno atleidimo dėl nepasitikėjimo procedūra turi būti tinkama, t. y. užtikrinti tinkamą teisinį procesą ir realią galimybę pareigūnui pateikti Seimui savo paaiškinimus ir Seimo posėdyje atsakyti į argumentus, kuriais grindžiamas nepasitikėjimas juo.

Teisėjų kolegija byloje nustatė, kad Seimo nariai, pareiškime reikšdami nepasitikėjimą pareiškėju, nurodė vienus nepasitikėjimo pagrindus, o Seimo posėdyje, pristatant nepasitikėjimo pareiškėju klausimą, buvo nurodyti ir tie nepasitikėjimo pareiškėju pagrindai, kurie nebuvo nurodyti pareiškime. Todėl teisėjų kolegijai kilo klausimas, ar tokia situacija, kai, sprendžiant dėl Seimo pareigūno atleidimo dėl nepasitikėjimo, Seimo posėdžio metu yra nurodomi nauji nepasitikėjimo pareigūnu pagrindai, dera su iš Konstitucijos 75 straipsnio ir 30 straipsnio 1 dalies kylančiais tinkamo teisinio proceso reikalavimais, teisinės valstybės principu, atsakingo valdymo principu, ypač teisės į gynybą ir gero administravimo aspektais.

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas apie tai, jog 2024 m. kovo 21 d. bus svarstomas nepasitikėjimo juo klausimas, buvo informuotas 2024 m. kovo 19 d. Taigi pareiškėjas iš esmės turėjo tik vieną darbo dieną pasirengti tam, kad galėtų pateikti savo paaiškinimus dėl jam pareikštų nepasitikėjimo pagrindų. Tokiu būdu pareiškėjo teisinė gynyba buvo apsunkinta ne tik tuo aspektu, kad Seimo posėdyje buvo nurodyti nauji nepasitikėjimo pareiškėju pagrindai, bet ir tuo, kad jam buvo skirtas ir itin trumpas terminas (iš esmės viena darbo diena) pasiruošti apsiginti nuo pareiškime nurodytų nepasitikėjimo pagrindų.

Todėl teisėjų kolegija suabejojo, ar Nutarimas pagal priėmimo tvarką ta apimtimi, kiek pareiškėjui jo atleidimo dėl nepasitikėjimo procedūros metu pasirengti Seimo posėdžiui ir pateikti savo paaiškinimus buvo skirtas trumpas terminas, atitinka Konstituciją ir Seimo statutą.

Be to, LVAT kilo klausimas, ar protingo termino pareigūno atleidimo dėl nepasitikėjimo procedūroje nustatymas, kad jis galėtų tinkamai pasiruošti ir pateikti Seimui savo paaiškinimus ir Seimo posėdyje atsakyti į argumentus, kuriais grindžiamas nepasitikėjimas juo, neturėtų būti tiesiogiai įtvirtintas Seimo statute.

Todėl LVAT taip pat kreipėsi į Konstitucinį Teismas su klausimu, ar Seimo statuto 217 straipsnis ta apimtimi, kiek jame nenustatyta, prieš kiek laiko pareigūnas turi būti informuojamas apie Seimo posėdį, kuriame bus svarstomas pareigūno atleidimo dėl nepasitikėjimo klausimas ir kiek laiko turi būti skiriama pareigūnui, kuriam reiškiamas nepasitikėjimas, kad jis galėtų tinkamai pasiruošti ir pateikti Seimui savo paaiškinimus, atitinka Konstituciją.

Konstitucinis Teismas sprendžia, ar Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai. Todėl LVAT, įvardydamas pagrindinius Nutarimo atitikties aukštesnės galios teisės aktams abejones keliančius klausimus, kreipėsi į šį teismą.

Administracinė byla Nr. eA-2472-520/2025