Naujienos

Kreipimasis į Konstitucinį Teismą: nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui kilo klausimas, ar Labdaros ir paramos fondų įstatymo 9 straipsnio 7 dalis ta apimtimi, kuria joje nėra išskirtas kolegialus valdymo organas, atsakingas už neliečiamajam kapitalui perduotų lėšų investavimo tvarkos (strategijos) įgyvendinimą, taip pat už neliečiamąjį kapitalą sudarančių lėšų investavimo ir valdymo tikslų pasiekimą, kurio nariams yra keliami specialūs reputacijos, išsilavinimo, kvalifikacijos ir patirties reikalavimai, nurodyti šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, arba nėra nustatyta, jog tokio kolegialaus valdymo organo nariais gali būti dalininko (fizinio asmens) pasiūlyti asmenys, kurie nėra fondo dalininkai, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui ir 46 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2024 m. birželio 13 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą ir sustabdė bylos, kurioje nagrinėjamas ginčas tarp pareiškėjo labdaros ir paramos fondo (Fondas) ir atsakovo Registrų centro, nagrinėjimą.

Fondas įregistruotas Juridinių asmenų registre, pasirinkta labdaros ir paramos fondo su neliečiamojo kapitalo valdymu forma. Pagal Fondo įstatus šiame fonde turi būti sudaryta valdyba iš 7 narių. Fondo vienintelis dalininkas (fizinis asmuo) priėmė sprendimą sudaryti valdybą, sudarytą iš šio vienintelio dalininko bei kitų 6 fizinių asmenų, kurie nėra Fondo dalininkais. Registrų centrui buvo pateiktas prašymas įregistruoti Fondo valdybos narių duomenis.

Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl to, jog Registrų centras atsisakė registruoti Fondo duomenis Juridinių asmenų registre. Registrų centras teigė, kad pagal Labdaros ir paramos fondų įstatymo 9 straipsnio 7 dalį Fondo valdymo organo nariais gali būti fiziniai asmenys – fondo dalininkai ir fondo dalininkų – juridinių asmenų pasiūlyti fiziniai asmenys. Kadangi Fondas turėjo vienintelį dalininką, o kiti 6 asmenys neatitiko minėtoje normoje nustatytų reikalavimų, Registrų centras laikėsi pozicijos, jog toks Fondo kolegialus valdymo organas negali būti sudarytas.

Nesutikdamas su Registrų centru, Fondas teigė, kad Labdaros ir paramos fondų įstatymas nedraudžia vienam asmeniui steigti fondą su neliečiamojo kapitalo valdymu, o šiame įstatyme nesureguliuota situacija, kai labdaros ir paramos fondo su neliečiamojo kapitalo valdymu steigėjas ir (ar) dalininkas yra vienas asmuo. Fondo vertinimu, Registrų centro pozicija prieštarauja protingumo principui, nes, matydamas, jog Fondo steigėjas ir dalininkas yra vienas asmuo, jis ir toliau reikalauja sudaryti 7 narius turintį kolegialų valdymo organą iš dalininkų.

LVAT akcentavo, jog dėl Labdaros ir paramos fondų įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo susiklostė teisinė situacija, kad Fondas, kurį įsteigęs vienas dalininkas, priėmęs sprendimą formuoti neliečiamąjį kapitalą ir jį įregistravęs Juridinių asmenų registre, ir tam, kad galėtų vykdyti komercinę veiklą (investuoti neliečiamąjį kapitalą ir jį valdyti), privalantis sudaryti kolegialų valdymo organą, atsakingą už neliečiamajam kapitalui perduotų lėšų investavimo tvarkos (strategijos) įgyvendinimą, taip pat už neliečiamąjį kapitalą sudarančių lėšų investavimo ir valdymo tikslų pasiekimą, to negali padaryti.

Taigi Fondas negali įgyvendinti tikslų, dėl kurių jis buvo įsteigtas, teisėtai įgytų teisių, teisėtų interesų ir lūkesčių, lygiateisiškais pagrindais vykdyti veiklos, kuri yra ypač reikšminga visuomenei. Dėl to, LVAT vertinimu, pareiškėjas nagrinėjamu atveju yra teisus, nurodydamas, jog teisinis reguliavimas yra prieštaringas, o Labdaros ir paramos fondų įstatymo 9 straipsnio 7 dalis prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygybės prieš įstatymą principui, nes iš esmės užkerta kelią Fondui, turinčiam vieną ar du dalininkus, vykdyti veiklą.

Administracinė byla Nr. eA-342-520/2024.