Naujienos

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2026 m. sausio 28 d. nutartimi išnagrinėjo ginčą tarp viešosios įstaigos „Sienos grupė“ ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (VSAT), kilusį dėl atsisakymo pateikti ir patikslinti prašomą informaciją bei dėl tam tikrų VSAT vidaus teisės aktų viešinimo.

Nevyriausybinė organizacija „Sienos grupė“, vykdanti migracijos politikos stebėseną ir žmogaus teisių apsaugos veiklą, kreipėsi į VSAT prašydama pateikti arba nurodyti prieigą prie VSAT vidaus teisės aktų, reglamentuojančių Užsieniečių registracijos centro veiklą ir pažeidžiamų asmenų identifikavimo bei pagalbos jiems teikimo tvarką. Taip pat buvo prašoma patikslinti VSAT interneto svetainėje skelbiamą statistiką apie „neįleistus neteisėtus migrantus“, siekiant aiškumo, ar joje fiksuojami konkretūs asmenys, ar neįleidimo (apgręžimo) atvejai. Be to, pareiškėjas prašė papildomos informacijos apie konkretų viešai VSAT paskelbtą incidentą pasienyje, įskaitant bendravimo su užsieniečiais kalbas, pažeidžiamumo vertinimą ir galimus smurto atvejus.

VSAT, atsakydama į šiuos prašymus, dalį informacijos pateikė, tačiau dalį atsisakė teikti, motyvuodama tuo, kad prašoma informacija yra susijusi su tarnybinio pobūdžio funkcijomis, valstybės sienos apsaugos organizavimu, migracijos kontrolės įgyvendinimu, visuomenės saugumu ir ikiteisminiais tyrimais.

VSAT, atsisakydama pareiškėjui pateikti prašomą informaciją, nurodė, jog tai yra tarnybinė paslaptis, prilygstanti Tarnybos paslapčių įstatymo nuostatoms, numatančioms, jog tarnybos paslaptį gali sudaryti detalūs duomenys apie valstybės sienos apsaugos organizavimą ir vykdymą bei su tuo susiję planai.

Taigi, buvo prašoma informacijos apie tvarką, nustatančią pagalbos teikimą specialių poreikių turintiems užsieniečiams.  LVAT nusprendė, kad  VSAT nurodė netinkamą teisinį atsisakymo pagrindą ir šis atsisakymas pateikti norminio pobūdžio vidaus teisės aktą, reglamentuojantį užsieniečių, turinčių specialiųjų poreikių, identifikavimą, apgyvendinimą ir pagalbos jiems teikimą, buvo nepagrįstas.

Kartu LVAT įvertino, jog kita pareiškėjo prašyta informacija buvo tiesiogiai susijusi su VSAT atliekamomis tarnybinėmis funkcijomis valstybės sienos apsaugos ir migracijos kontrolės srityje, todėl VSAT turėjo teisėtą pagrindą atsisakyti ją pateikti, vadovaudamasis Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo numatytais pagrindais, taip pat Tarnybinės informacijos apsaugos apraše nustatytais pagrindais, reglamentuojančiais trečiųjų asmenų duomenų apsaugą.

Šiuo sprendimu LVAT atmetė pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies.

Administracinė byla Nr. eA-227-821/2026