Naujienos

Aviacija: nustatant (apskaičiuojant) rinkliavas už naudojimąsi Vilniaus oro uostu 2023–2025 m. nebuvo pažeisti teisės aktuose įtvirtinti rinkliavų dydžio nustatymo reikalavimai nei procedūros, nei rinkliavos dydžio pagrįstumo požiūriais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2026 m. balandžio 8 d. nutartimi atmetė Ryanair ir WizzAir apeliacinį skundą. LVAT nusprendė, jog oro vežėjų ginčyti Lietuvos oro uosto direktoriaus (LTOU) ir Lietuvos transporto saugos administracijos įsakymai dėl Vilniaus oro uosto rinkliavų 2023–2025 m. už naudojimąsi Vilniaus oro uostu buvo pagrįsti ir teisėti.

Įgyvendindamas Aviacijos įstatyme deleguotą funkciją nustatyti rinkliavas už naudojimąsi oro uostu, LTOU direktorius informavo Vilniaus oro uosto naudotojų komitetą apie pradedamas konsultacijas dėl rinkliavų už naudojimąsi Vilniaus oro uostu nustatymo 2023–2025 m. laikotarpiu. Byloje ginčytu įsakymu LTOU direktorius nustatė didesnius rinkliavų dydžius nei ankstesniu laikotarpiu, su kuo nesutikdamas oro uosto naudotojų komitetas kreipėsi į Lietuvos transporto saugos administraciją. Tačiau administracijai atmetus komiteto prašymą, komiteto nariai Ryanair ir WizzAir kreipėsi į administracinį teismą. Oro vežėjai siekė įrodyti, jog tvirtinant rinkliavas buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, kadangi komitetui nebuvo pateikta visa reikšminga informacija, o rinkliavų dydis buvo pagrįstas pernelyg pesimistiškomis prognozėmis bei klaidingais skaičiavimais.

Teisėjų kolegija, taikydama ir aiškindama Lietuvos įstatymus, atsižvelgė į ginčui aktualias 2009 m. kovo  11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/12/EB dėl oro uostų mokesčių nuostatas bei jas aiškinančią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) jurisprudenciją. Šiuo požiūriu procesinis sprendimas grindžiamas ESTT 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu byloje Deutsche Lufthansa. C‑379/18 bei iliustruotas generalinio advokato išvados, pateiktos šioje byloje, ištraukomis, ypatingai tuo, kad direktyvoje nustatyta rinkliavų už naudojimąsi oro uostu tvirtinimo procedūra grindžiama nediskriminavimo, skaidrumo ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimo procedūroje pagrindiniais principais. Išnagrinėjęs bylos faktines aplinkybes šiais aspektais, LVAT šiuo atveju nenustatė atitinkamų principų pažeidimų. Nors komitetui nebuvo pateikta visa informacija, vis dėlto ši aplinkybė buvo vertinama bendrame kontekste, o iš LTOU vykdytos procedūros matyti, jog konsultacijos buvo vykdomos tinkamai, teikiant eilę svarbių duomenų ir įtraukiant oro uosto naudotojų komitetą.

Pasisakydamas dėl rinkliavų dydžio klausimo, LVAT sprendė, jog teisė nustatyti atitinkamo dydžio rinkliavą už naudojimąsi oro uostu priklauso jo vadovui, kuris, įvertinęs ekonominius duomenis pagal oro uosto valdymo organų pasirinktą oro uosto valdymo strategiją, priima iš esmės ekonominio pobūdžio sprendimą dėl rinkliavos dydžio, kurio patikra teisme yra galima tik tam tikra ribota apimtimi. Teismas, nagrinėdamas rinkliavų už naudojimąsi oro uostu dydžio teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, turi galimybę patikrinti, ar atitinkamas rinkliavos dydis nustatytas laikantis teises aktuose nustatytų taisyklių (be kita ko, principų), ar jis nėra akivaizdžiai klaidingas. Nagrinėtu atveju nustatyta, jog rinkliavų dydžio pokytis buvo pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis: COVID-19 pandemijos bei karo Ukrainoje poveikiu, ekonomine ir geopolitine padėtimi Europoje ir Lietuvoje. Išanalizavęs bylos aplinkybes ir šalių argumentus LVAT nenustatė priežasčių konstatuoti, jog šiuo atveju LTOU vadovavosi netinkamomis ir pernelyg pesimistiškomis prognozėmis ar klaidingai apskaičiavo rinkliavų už naudojimąsi Vilniaus oro uostu dydį.

Administracinė byla Nr. eA-55-789/2026