Naujienos

Birželio 17 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) pirmininkė dr. Skirgailė Žalimienė dalyvavo Lietuvos Respublikos Seime vykusioje diskusijoje „Augančio kreipimųsi skaičiaus poveikis viešajam administravimui“. Renginyje valstybės institucijų, viešojo administravimo ir verslo atstovai aptarė, kaip užtikrinti pusiausvyrą tarp asmens teisės kreiptis į institucijas ir efektyvaus viešojo administravimo.

Diskusijoje buvo pažymėta, kad pastaraisiais metais valstybės institucijos susiduria su nuolat augančiu gyventojų kreipimųsi skaičiumi. Šią tendenciją lemia tiek didėjantis visuomenės informuotumas apie savo teises, tiek viešųjų paslaugų skaitmenizacija bei naujų technologijų, įskaitant dirbtinį intelektą, plėtra. Nors aktyvus gyventojų naudojimasis savo teisėmis yra brandžios demokratinės visuomenės požymis, kartu tai kelia naujų iššūkių valstybės institucijų gebėjimui operatyviai spręsti visuomenei svarbiausius klausimus.

Pranešime „Nuo teisės į teismą iki piktnaudžiavimo procesu: administracinio teismo perspektyva“ LVAT pirmininkė atkreipė dėmesį, kad augančių kreipimųsi problema nėra vien Lietuvos reiškinys. Su panašiais iššūkiais jau daugelį metų susiduria ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), kuris ieško pusiausvyros tarp teisės kreiptis į teismą ir teisingumo sistemos pajėgumo veikti efektyviai.

„Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika rodo, kad demokratinėje valstybėje svarbu ne riboti žmonių teisę kreiptis, bet užtikrinti, kad institucijos išliktų pajėgios veiksmingai spręsti iš tiesų reikšmingus klausimus. EŽTT ne kartą yra pabrėžęs, kad teisinės sistemos resursai nėra neriboti, todėl jie turi būti nukreipiami ten, kur sukuriama didžiausia vertė žmogaus teisių apsaugai“, – sakė LVAT pirmininkė.

Savo pranešime ji pristatė ir konkrečius europinės praktikos pavyzdžius. Vienas jų – EŽTT byla Zambrano prieš Prancūziją, kurioje teismas vertino situaciją, kai pasitelkus internetinius šablonus buvo sugeneruota ir pateikta apie 18 tūkst. standartizuotų peticijų. EŽTT konstatavo, kad tokiais veiksmais buvo siekiama ne apginti teises, o apsunkinti teismo darbą, todėl toks elgesys buvo pripažintas piktnaudžiavimu teise kreiptis į teismą. Anot LVAT pirmininkės, ši praktika ypač aktuali šiandien, kai dirbtinio intelekto įrankiai leidžia per trumpą laiką generuoti didelius kiekius prašymų, skundų ar kitų procesinių dokumentų.

„Teisė kreiptis į institucijas yra viena svarbiausių demokratinės valstybės garantijų. Tačiau kyla klausimas, kaip suvaldyti masinio, standartizuoto kreipimosi riziką bei kaip efektyviai reaguoti į piktnaudžiavimą administraciniu procesu. Bet kuriuo atveju atsako priemonės turi būti subalansuotos – administracinė justicija turi išlikti prieinama. Administracinių teismų praktikoje taikomas individualaus vertinimo standartas šiuo požiūriu yra svarbus saugiklis. Teismas negali vien pagal kreipimųsi skaičių konstatuoti piktnaudžiavimo. Svarbu įvertinti, ar žmogus iš tiesų siekia apginti savo teises, ar procesas naudojamas ne pagal paskirtį – pavyzdžiui, kartojant tuos pačius argumentus, teikiant tapačius dokumentus arba sąmoningai apsunkinant teismo darbą. Šiame kontekste EŽTT patirtį taip pat galime vertinti kaip naudingą įkvėpimą.“, – pažymėjo dr. S. Žalimienė.

Diskusijos metu taip pat aptarti viešojo administravimo efektyvumo, administracinės naštos mažinimo, duomenų apsaugos, policijos veiklos bei verslo santykio su valstybės institucijomis klausimai.

LVAT pirmininkė pabrėžė, kad ilgalaikis sprendimas slypi ne kreipimųsi ribojime, o kokybiškesniame viešajame administravime ir ankstyvame problemų sprendime. Pasak jos, sėkmingai veikianti valstybės institucijų sistema turėtų būti orientuota į tai, kad žmogus savo problemą išspręstų kuo anksčiau ir kuo paprasčiau, o poreikis pakartotinai kreiptis į institucijas ar inicijuoti teisminius procesus atsirastų tik išimtiniais atvejais.