Naujienos

Lapkričio 13 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) pirmininkė dr. Skirgailė Žalimienė nuotoliu dalyvavo Lvive, Ukrainoje, vykusioje tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Dirbtinis intelektas teismų sistemoje: teismų nepriklausomumas, visuomenės pasitikėjimas ir teisės viršenybė“. Renginyje teisėjai, mokslininkai ir kiti ekspertai iš įvairių Europos šalių diskutavo apie dirbtinio intelekto galimybes, jo taikymo ribas ir žmogaus teisių apsaugą.

Konferencijos sesijoje, skirtoje nacionalinei ir tarptautinei teismų skaitmeninės transformacijos patirčiai, LVAT pirmininkė skaitė pranešimą „Dirbtinis intelektas teismų sistemoje: Lietuvos perspektyva“. Jame aptarė Lietuvos teismų skaitmenizacijos patirtį ir pabrėžė skirtumą tarp kasdienėje veikloje naudojamų informacinių sistemų bei dirbtinio intelekto priemonių, galinčių padėti vertinti įrodymus, aiškinti teisę ar rengti teismų sprendimus.

„Dirbtinis intelektas galėtų būti naudingas ieškant teismų praktikos, dokumentų ar atliekant kitus parengiamuosius darbus. Sudėtingesnis klausimas – jo naudojimas priimant teismų sprendimus. Teisėjas turi įvertinti įrodymus, aiškinti teisę, apsvarstyti šalių argumentus ir motyvuoti sprendimą. Dirbtinio intelekto pateiktas atsakymas gali atrodyti teisingas net ir tada, kai jis yra neišsamus ar klaidingas, todėl teisėjas turi gebėti jį kritiškai įvertinti ir prireikus juo nesivadovauti. Technologijos gali padėti teisėjui. Tačiau atsakomybė už sprendimą turi likti teisėjui“, – pabrėžė S. Žalimienė.

Pranešime dėmesys skirtas ir administracinių teismų vaidmeniui vertinant automatizuotų viešojo administravimo procedūrų teisines pasekmes. Kaip pavyzdį pirmininkė pristatė 2022 m. LVAT nagrinėtą bylą dėl informacinės sistemos „Infostatyba“. Joje teismas konstatavo, kad sistemos automatiškai sugeneruotas pritarimas savaime nepakeičia galutinio administracinio sprendimo – kompetentinga institucija turi patikrinti, ar įvykdyti visi teisės aktuose nustatyti leidimo išdavimo reikalavimai. Nors ši byla buvo susijusi su automatizuota informacine sistema, ji atskleidė ir dirbtinio intelekto taikymui aktualų klausimą: kokius veiksmus galima automatizuoti, o už kokį teisinį vertinimą turi likti atsakinga pati institucija.

LVAT pirmininkė taip pat akcentavo asmens duomenų ir konfidencialios bylos medžiagos apsaugos svarbą naudojantis dirbtinio intelekto priemonėmis bei būtinybę jų pateikiamą informaciją tikrinti pagal pirminius šaltinius.