Naujienos

Mokesčiai: Savivaldybė, įgyvendindama diskreciją nustatyti nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių lengvatų taikymo sąlygas, privalo paisyti mokesčių mokėtojų teisėtų lūkesčių. Teismas konstatavo, kad atsisakymas taikyti mokesčių lengvatas buvo nepagrįstas, nes savivaldybė rėmėsi vėliau pakeistomis taisyklėmis, nors mokestinės prievolės buvo susiklosčiusios pagal ankstesnę teisinę tvarką. 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2025 m. gruodžio 30 d. nutartimi pripažino, kad Pakruojo rajono savivaldybės taryba (Taryba), spręsdama dėl pareiškėjos atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio, nepagrįstai vadovavosi mokesčio mokėtojo prašymo pateikimo, o ne atitinkamos mokestinės prievolės atsiradimo metu galiojusiomis šio mokesčio lengvatą (jos pagrindus ir taikymo sąlygas) nustačiusio Tarybos sprendimo nuostatomis. 

Byloje nustatyta, kad 2022 metais pateiktu prašymu pareiškėja prašė Tarybos ją atleisti nuo nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių mokėjimo už 2021 metus. Taryba atsisakė tenkinti šį prašymą, iš esmės motyvuodama tuo, kad pareiškėja neatitiko šių mokesčių lengvatas nustačiusiame Tarybos sprendime įtvirtintų jų (lengvatų) taikymo sąlygų, galiojusių prašymo pateikimo (nagrinėjimo) metu, konkrečiai – reikalavimo neturėti įsiskolinimų valstybės ar savivaldybių biudžetams (pareiškėja turėjo žemės mokesčio nepriemoką už ankstesnius mokestinius laikotarpius). 

Tuo tarpu pareiškėja laikėsi pozicijos, kad turėjo būti vadovaujamasi ankstesnėmis nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą nustačiusio Tarybos sprendimo nuostatomis, pagal kurias minėto įsiskolinimo neturėjimas nebuvo numatytas kaip lengvatos taikymo sąlyga. 

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, iš esmės pritardama tokiai pareiškėjos pozicijai, nurodė, jog sprendžiant dėl jos atleidimo nuo minėtų mokesčių buvo aktualios tos materialiosios šių mokesčių lengvatas ir jų taikymo sąlygas nustačiusios teisės aktų nuostatos, kurios galiojo atitinkamų mokestinių prievolių atsiradimo pagal mokesčių įstatymus momentu. 

Kartu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo ir Žemės mokesčio įstatymo nuostatas savivaldybių tarybos turi teisę, bet ne pareigą (savo biudžeto sąskaita), numatyti papildomas (t. y. mokesčio įstatyme nenumatytas) minėtų mokesčių lengvatas. Tačiau, numačius tokias lengvatas, vėliau negalima atsisakyti jų taikyti, jei mokesčio mokėtojas atitinka (tenkina) šios lengvatos taikymo pagrindus ir sąlygas. 

Be to, naudodamosi Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe, savivaldybės (savivaldybių tarybos) yra saistomos konstitucinių reikalavimų, kaip antai pareigos užtikrinti teisinio reguliavimo aiškumą ir apibrėžtumą, teisinį tikrumą, taip pat laikytis reikalavimų, keliamų mokesčio lengvatas nustatančių, keičiančių ar panaikinančių mokesčių teisės aktų nuostatų įsigaliojimui. 

Administracinė byla Nr. A-574-492/2025