Naujienos

Valstybės tarnautojo atleidimas: pareigybės panaikinimas yra įstatyme įtvirtintas valstybės tarnautojo atleidimo pagrindas, tačiau vien tik formalus šio pagrindo egzistavimas nesudaro prielaidos atleidimo visais atvejais pripažinti pagrįstu ir teisėtu. Sprendžiant klausimą dėl atleidimo iš valstybės tarnybos, panaikinus pareigybę struktūrinių pertvarkymų pagrindu, teisėtumo prioritetiniai klausimai paprastai yra susiję su pareigybės panaikinimo realumu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi išnagrinėjo ginčą tarp pareiškėjo ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (Tarnyba) dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų. Pareiškėjas prašė panaikinti Tarnybos įsakymą dėl jo atleidimo ir grąžinti pareiškėją į vyriausiojo specialisto (budėtojo) pareigas bei priteisti kompensaciją ir neišmokėto darbo užmokesčio dalį.

Nagrinėtu atveju Tarnyba, siekdama efektyvinti savo veiklą, pakeitė Tarnybos pareigybių sąrašą, panaikindama Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiųjų specialistų (budėtojų) pareigybes. Pareiškėjas, tuo metu užėmęs minėtas pareigas, buvo informuotas, jog bus atleistas iš šių pareigų ir jam buvo pateikti pasiūlymai dėl darbo kitose pareigybėse, kurioms numatytos iš esmės tos pačios funkcijos kaip panaikintosios pareigybės. Pareiškėjas nesutiko su šiais pasiūlymais ir jo atleidimu, teigdamas, kad vykdyta Tarnybos reforma buvo formali ir nesudarė teisėto pagrindo panaikinti jo pareigybės. Prieštaraudama pareiškėjui, Tarnyba teigė, jog buvo siekiama optimizuoti skyriaus Vilniaus mieste resursus, įsteigus kitas: pamainomis, pagal suminę darbo laiko apskaitą dirbančių vyriausiųjų specialistų pareigybes.

LVAT sprendė, jog pagal Valstybės tarnybos įstatymą valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė, tačiau vien tik formalus šio pagrindo egzistavimas savaime nesudaro prielaidos valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų visais atvejais pripažinti pagrįstu ir teisėtu. Pirmiausia būtina išsiaiškinti (nustatyti) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga, ir tik tada valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš tarnybos tuo pagrindu, kad jo pareigybė yra panaikinta. Nagrinėdami ginčus dėl atleidimo iš valstybės tarnybos, kai panaikinama pareigybė, administraciniai teismai neapsiriboja formaliu fakto nustatymu, jog buvo priimtas administracinis aktas dėl pareigybės panaikinimo, tačiau nagrinėja struktūrinius pertvarkymus tuo aspektu, kuris atskleidžia, ar atitinkamos (ginčui aktualios) pareigybės panaikinimas yra realus.

Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, LVAT konstatavo, jog tarp panaikintosios ir naujai įsteigtos pareigybės egzistavo esminiai darbo laiko, turinio, rezultato, specifikos, finansų, viršvalandžių, komunikacijos ir bendrystės skirtumai. Šiuo atveju Tarnybos atlikti Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pertvarkymai buvo realūs ir teisiškai pagrįsti, o ne fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti tarnybos santykių nutraukimą su pareiškėju, dėl to pareiškėjo pareigybė buvo realiai panaikinta. Nustačius, jog pertvarkymai nebuvo fiktyvūs, jie buvo atliekami siekiant užtikrinti darbų efektyvumą ir nuoseklumą, konstatuota, jog pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta pagrįstai ir pareiškėjui nesutikus užimti jam siūlytų kitų pareigybių, pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai buvo atleistas iš Tarnybos.

Administracinė byla Nr. eA-2233-821/2025