Naujienos

Bausmių vykdymo sąlygos: atsisakius leisti nuteistajam, atliekančiam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, išvykti į tėvo laidotuves, buvo vadovautasi Konstitucijai prieštaraujančia teisės norma, todėl šio nuteistojo teisės buvo pažeistos ir jis patyrė neturtinę žalą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2024 m. liepos 10 d. nutartimi, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. birželio 4 d. priimtu nutarimu, išnagrinėjo ginčą tarp laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos atliekančio nuteistojo (pareiškėjo) ir Lietuvos kalėjimų tarnybos. Tenkinęs pareiškėjo skundą iš dalies, LVAT priteisė pareiškėjui 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, mirė jo tėvas ir pareiškėjas pateikė kalėjimo viršininkui prašymą leisti jam nuvykti į tėvo laidotuves. Šis pareiškėjo prašymas nebuvo tenkintas, nes pagal Bausmių vykdymo kodekso (BVK) 67 straipsnio 1 dalį trumpalaikės išvykos galimybė numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems asmenims. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas teigė, kad BVK 67 straipsnio 1 dalies nuostata yra diskriminacinio pobūdžio, diferencijuojant nuteistuosius ir nesiejant atliekamo vertinimo su nuteistojo elgesiu. Pareiškėjas teigė, jog dėl to jis patyrė neigiamus išgyvenimus ir dvasinį sukrėtimą bei prašė priteisti jam 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nagrinėdamas bylą, LVAT pažymėjo, jog pareiškėjo prašomos priteisti žalos atlyginimas tiesiogiai priklauso nuo BVK 67 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Įvertinęs pareiškėjo argumentus ir suabejojęs šios teisės normos atitiktimi Konstitucijai, LVAT kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Konstitucinis Teismas 2024 m. birželio 4 d. nutarimu pripažino, kad BVK 67 straipsnio 1 dalis tiek, kiek pagal ją nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, nėra suteikiama teisė į trumpalaikes išvykas iš bausmės atlikimo vietos, prieštarauja Konstitucijos 21 straipsnio 2, 3 dalims, 22 straipsnio 4 daliai, 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atsižvelgdamas į šį Konstitucinio Teismo nutarimą, LVAT nusprendė, jog neleidus pareiškėjui išvykti į tėvo laidotuves buvo vadovautasi Konstitucijai prieštaraujančia teisės norma, todėl atitinkami individualūs administraciniai aktai savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir negali būti pripažinti teisėtais. Kadangi kalėjimo veiksmai buvo neteisėti, o pareiškėjo teisės buvo pažeistos, pareiškėjui nesuteikus galimybės nuvykti į jo mirusio tėvo laidotuves, nustatytas pažeidimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus ir kilti neturtinei žalai. Įvertinus byloje gintų vertybių (nuteistojo orumo, jo teisės į asmeninio ir šeimos gyvenimo apsaugą) turinį, teisės pažeidimo pobūdį (be teisėto pagrindo apribota pareiškėjo teisė į asmens privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) bei kitas aplinkybes, šiuo atveju pareiškėjui priteista 1 000 Eur suma neturinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nenurodė tokių kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog jam turėtų būti priteistas būtent 50 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Administracinė byla Nr. TA-19-968/2024.