Naujienos

Proceso atnaujinimas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2025 m. vasario 19 d. atnaujino procesą administracinėje byloje ir perdavė šią bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nusprendęs, jog priimant teismo sprendimą pirmosios instancijos teisme buvo padaryta akivaizdi proceso teisės normos klaida.

Atsakovas pateikė prašymą atnaujinti procesą byloje pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros skundą atsakovui dėl skolos grąžinimo. LVAT nustatė, jog priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas apie procesinius veiksmus (įpareigojimą pateikti atsiliepimą, pranešimą apie posėdį) atsakovą informavo tik elektroninių ryšių priemonėmis. Taigi byla buvo išnagrinėta atsakovui nieko nežinant apie prieš jį pradėtą administracinės bylos procesą, o atsakovas faktiškai sužinojo apie priimtą teismo sprendimą jau bylos vykdymo procese antstolei ėmusis įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo veiksmų. Įvertinus šias aplinkybes Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio (Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos kontekste, konstatuota, jog byloje buvo pažeista pareiga informuoti šalis apie procesą, nesuteikus atsakovui teisės dalyvauti teismo procese ir pasinaudoti teismine gynyba.

LVAT kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos, neįtvirtinančios galimybės atnaujinti procesą, kai pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta aiški proceso teisės normos klaida, konstitucingumo. Konstitucinis Teismas 2024 m. lapkričio 7 d. nutarime pripažino, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nenustatyta galimybė atnaujinti bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, proceso, kai byla išnagrinėta nesant nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nepranešta apie teismo posėdį ir nebėra galimybės apskųsti tokio sprendimo (nutarties), prieštarauja Konstitucijai.

Atsižvelgęs į Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalį, kurioje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, LVAT vadovavosi Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pažymėdamas, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pagrindas atnaujinti procesą gali būti aiški tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos taikymo klaida, o administraciniame procese absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

Dėl to LVAT konstatavo, jog byloje yra pagrindas pripažinti, kad akivaizdi proceso teisės normos taikymo klaida (atsakovui tinkamai nepranešta apie bylą), taigi nustatytas pagrindas atnaujinti procesą, o byla nagrinėti iš naujo paprastai perduodama tos pačios instancijos teismui, kurio sprendimas ar nutartis yra skundžiami.

Administracinė byla Nr. eP-1-502/2025