Naujienos

Teritorijų planavimas: Teismas konstatavo, kad Vilniaus bendrojo plano išimtinio pobūdžio sprendiniai dėl statinių aukščio didinimo, želdynų normų taikymo ir funkcinių zonų keitimo neprieštarauja įstatymams. Šios nuostatos laikytinos papildomais instrumentais, kurie gali būti taikomi tik laikantis įstatymuose aiškiai nustatytos teritorijų planavimo ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo procedūrinės tvarkos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2025 m. gruodžio 10 d. paskelbė nutartį, kuria išnagrinėjo Vyriausybės atstovo ginčytas Vilniaus miesto bendrojo plano nuostatas dėl galimybės tam tikrais atvejais didinti inžinerinių statinių ir pastatų aukštį pramonės bei sandėliavimo, inžinerinės infrastruktūros teritorijose ir Krašto apsaugos sistemos valdomuose sklypuose, taip pat dėl želdynų normų taikymo ir želdynų funkcinių zonų keitimo. Teismas konstatavo, kad šios nuostatos neprieštarauja įstatymams ir nepažeidžia teisinio aiškumo, įstatymų viršenybės ar nuosavybės neliečiamumo principų.

Nutartyje pabrėžiama, kad bendrojo plano sprendiniai negali būti aiškinami izoliuotai, o turi būti vertinami sistemiškai, kartu su teritorijų planavimo įstatymuose nustatyta tvarka. LVAT akcentavo, kad galimybė tam tikrais iš anksto apibrėžtais atvejais didinti statinių aukštį pramonės, sandėliavimo, inžinerinės infrastruktūros zonose ar Krašto apsaugos sklypuose yra siaura išimtis. Pagal galiojantį reglamentavimą tokie sprendimai negali būti priimami savavališkai – kiekvienu atveju turi būti laikomasi Teritorijų planavimo ir kituose susijusiuose įstatymuose bei juos įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytų procedūrų, užtikrinant visuomenės informavimą ir kitų teritorijų planavimo dokumentų suderinamumą. Teismo vertinimu, ginčijamos bendrojo plano formuluotės nesukuria teisinio neapibrėžtumo, teritorijų planavimo dokumentų koregavimo ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo tvarka bei sąlygos jau aiškiai nustatytos įstatymuose, o šių nuostatų turinys minėtai reguliavimo sistemai neprieštarauja.

Vertindamas nuostatas dėl išskirtinių atvejų, kai savivaldybės tarybai pritarus gali būti keičiamos želdynų, miškų ir miškingų teritorijų funkcinės zonos, teismas nurodė, kad nors vartojamos formuluotės ir neatitinka visų juridinės technikos standartų, jos yra pakankamai aiškios. Teritorijų planavimo įstatymas ir jį įgyvendinančios taisyklės išsamiai reglamentuoja šių teritorijų keitimą, o ginčytos nuostatos nepaneigia jų privalomojo pobūdžio.

Be to, LVAT pažymėjo, kad pareiškėjo ginčytos nuostatos nekeičia Želdynų įstatyme ir aplinkos ministro įsakymu nustatytų minimalių viešųjų atskirųjų želdynų ploto normų, todėl jos nekonkuruoja su aukštesnės galios teisės aktais. Šios nuostatos nustato tik papildomų, minimalias normas viršijančių želdynų reikalavimų neįvykdymo kompensavimo galimybę ir tvarką, kuri savaime nepažeidžia įstatyme įtvirtintos privalomųjų normų sistemos.

Teismas taip pat įvertino Vyriausybės atstovo ginčytą nuostatą dėl priklausomųjų želdynų viešo naudojimo užtikrinimo. LVAT konstatavo, kad ši nuostata nesukuria teisinės pareigos privačių žemės sklypų savininkams atverti savo teritorijų visuomenei. Viešo naudojimo užtikrinimo forma ginčijamame tekste nėra detalizuojama ir gali būti įgyvendinama įvairiais įstatyme numatytais būdais – pavyzdžiui, savivaldybių sudaromomis sutartimis ar kitomis teisėtomis priemonėmis, įskaitant žemės paėmimą visuomenės poreikiams.

Atsižvelgus į visus paminėtus argumentus, pareiškėjo Vyriausybės atstovų įstaigos apeliacinis skundas atmestas.

Administracinė byla Nr. eA-1898-525/2025