2025 metai

Dėl Seimo 2024 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. XIV-2504 „Dėl M. G. atleidimo iš Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio pareigų“ atitikties Konstitucijai

LVAT 2025 m. spalio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2472-520/2025 nutarė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti:

1) ar Lietuvos Respublikos s tiek, kiek tai susiję su naujų nepasitikėjimo pagrindų nurodymu Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje, ir ta apimtimi, kiek pareiškėjui M. G. jo atleidimo dėl nepasitikėjimo procedūros metu pasirengti Lietuvos Respublikos Seimo posėdžiui ir pateikti savo paaiškinimus buvo skirtas trumpas terminas, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 75 straipsnį, teisinės valstybės principą, atsakingo valdymo principą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį teisės į gynybą principo ir tinkamo teisinio proceso aspektais, Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2023 m. gruodžio 21 d. redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 7 d.) 218 straipsnio 2 dalį.

2) ar Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2023 m. gruodžio 21 d. redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 7 d.) 217 straipsnis ta apimtimi, kiek jame nenustatyta, prieš kiek laiko pareigūnas turi būti informuojamas apie Lietuvos Respublikos Seimo posėdį, kuriame bus svarstomas pareigūno atleidimo dėl nepasitikėjimo klausimas, ir kiek laiko turi būti skiriama pareigūnui, kuriam reiškiamas nepasitikėjimas, kad jis galėtų tinkamai pasiruošti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui savo paaiškinimus, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 75 straipsnį, teisinės valstybės principą, atsakingo valdymo principą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį teisės į gynybą principo ir tinkamo teisinio proceso aspektais.

Su nutartimi galite susipažinti paspaudę šią nuorodą. 

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 10 dalies ir 11 straipsnio 11 dalies atitikties Konstitucijos 29 straipsniui, 30 straipsnio 1 daliai ir konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams

LVAT 2025 m. vasario 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1373-520/2025 nutarė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3179 redakcija) nustatytas reguliavimas tiek, kiek jame nenumatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, kai yra šio straipsnio 7 dalies 9 punkte nustatytas antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindas; Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3179 redakcija) nustatytas reguliavimas tiek, kiek jame nenustatyta, kad kai Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 9 punktu, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 30 straipsnio 1 daliai ir konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams.

Su nutartimi galite susipažinti paspaudę šią nuorodą. 

Konstitucinis Teismas 2025 m. lapkričio 26 d. nutarime pripažino, kad:

1. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 10 dalis (2020 m. birželio 26 d. redakcija; TAR, 2020-07-03, Nr. 15005) tiek, kiek joje nebuvo nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, kai yra šio straipsnio 7 dalies 9 punkte nustatytas antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindas, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 11 dalis (2020 m. birželio 26 d. redakcija; TAR, 2020-07-03, Nr. 15005) tiek, kiek joje nebuvo nustatyta, kad kai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 9 punktu, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į šią tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

3. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 10 dalis (2023 m. birželio 29 d. redakcija; TAR, 2023-07-05, Nr. 14031) tiek, kiek joje nenustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, kai yra šio straipsnio 7 dalies 9 punkte nustatytas antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Su nutarimu galite susipažinti paspaudę šią nuorodą.

LVAT galutinai ginčą išnagrinėjo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1373-520/2025.

Su nutartimi galite susipažinti paspaudę šią nuorodą.