2025 metai

Dėl BDAR taikymo ribų ir priežiūros institucijų įgaliojimų išaiškinimo  

LVAT 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2296-822/2025 nutarė kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:

1. Ar BDAR 55 straipsnio 1 dalies, 56 straipsnio 1 dalies, 57 straipsnio 1 dalies, 58 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 60 straipsnio nuostatos turėtų būti aiškinamos kaip draudžiančios valstybės narės praktiką, pagal kurią priežiūros institucija nebegalėtų priimti sprendimo dėl su tarpvalstybiniu duomenų tvarkymu susijusio skundo ir (ar) skirti BDAR 58 straipsnio 2 dalyje nustatytas taisomąsias priemones vien dėl to, kad pasibaigė nacionalinėje teisėje įtvirtintas 2 metų senaties terminas skirti administracinę baudą?
2. Ar BDAR 57 straipsnio 1 dalies f punktas, 58 straipsnio 1 ir 2 dalys turi būti aiškinamos taip, kad priežiūros institucija, nagrinėdama duomenų subjekto skundą dėl konkretaus skunde įvardyto pažeidimo, gali (arba privalo) priimti sprendimą ir dėl kitų skundo nagrinėjimo metu paaiškėjusių BDAR pažeidimų, susijusių su tuo pačiu duomenų tvarkymu, ar ji privalo apsiriboti tik skundo objektu?
3. Ar BDAR 57 straipsnio 1 dalies f punktas turi būti aiškinamas taip, kad jis įpareigoja priežiūros instituciją, gavus duomenų subjekto skundą, aiškiai apibrėžti skundo nagrinėjimo ribas ir nurodyti duomenų valdytojui tikslią informaciją, kurios iš jo reikalaujama, siekiant užtikrinti tinkamą skundo nagrinėjimą?
4. Ar BDAR 5 straipsnio 2 dalis ir 24 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad duomenų valdytojas, vykdydamas atskaitomybės principą, privalo išsaugoti visus su duomenų subjektu, padavusiu skundą, susijusius turimus duomenis visą skundo nagrinėjimo laikotarpį, net jei šie duomenys nėra tiesiogiai susiję su priežiūros institucijos nagrinėjamo skundo apimtimi, ir toks saugojimas laikytinas suderinamu su BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintu duomenų kiekio mažinimo principu bei e punkte nustatytu saugojimo trukmės apribojimo principu?
5. Ar BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktas ir 12 straipsnio 1 bei 4 dalys turi būti aiškinamos taip, kad tuo atveju, kai duomenų subjektas pateikia neapibrėžtą prašymą ištrinti jo asmens duomenis pagal BDAR 17 straipsnį, duomenų valdytojas gali atsisakyti ištrinti duomenis ir nėra įpareigotas informuoti duomenų subjekto, kad jis savo iniciatyva įvertino, ar egzistuoja bent vienas iš BDAR 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų duomenims ištrinti? Taip pat, ar atsisakymo ištrinti asmens duomenis pagal BDAR 17 straipsniu grindžiamą prašymą atveju skaidrumo principas, įtvirtintas BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte ir 12 straipsnio 1 dalyje, skaitomoje kartu su 12 straipsnio 4 dalimi, turi būti aiškinamas kaip įpareigojantis duomenų valdytoją pateikti duomenų subjektui informaciją apie visas priežastis, dėl kurių bus tvarkomi asmens duomenys, įskaitant likusių duomenų tvarkymo veiksmų tikslus, duomenų kategorijas, tvarkymo operacijas ir teisėtą pagrindą?
6. Ar BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktas, 6 straipsnio 1 dalies f punktas, 13 straipsnio 1 dalies d punktas, 14 straipsnio 3 dalies a punktas ir 14 straipsnio 5 dalis turi būti aiškinami taip, kad duomenų valdytojo pareiga pateikti duomenų subjektui informaciją apie dėl šešėlinio blokavimo vykdomą asmens duomenų tvarkymą laikoma įvykdyta ir atitinkančia skaidrumo principą, kai duomenų valdytojas privatumo politikoje nurodo, jog dėl platformos taisyklių pažeidimo pritaikius blokavimą (neįvardijant jo galimų rūšių, inter alia šešėlinio blokavimo) asmens duomenys (įskaitant blokavimo priežastį, trukmę ir profilio duomenis) bus tvarkomi remiantis teisėtu interesu apsaugoti platformą, jos naudotojus ir narius bei užtikrinti jų saugumą, tačiau duomenų subjektas nėra individualiai informuojamas apie dėl šešėlinio blokavimo vykdomą asmens duomenų tvarkymą nei pradedant tokį tvarkymą, nei vėliau, o tik pasibaigus šešėlinio blokavimo laikotarpiui (ne ilgesniam kaip 30 dienų) bei pradėjus taikyti visišką blokavimą duomenų subjektui pateikiama informacija apie dėl blokavimo (ne šešėlinio, o visiško) atliekamą asmens duomenų tvarkymą? Jeigu atsakymas į pastarąjį klausimą būtų neigiamas, ar BDAR 14 straipsnio 5 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad duomenų valdytojas gali pasinaudoti šiame punkte numatyta išimtimi nuo informavimo pareigos, kai duomenų tvarkymas atliekamas šešėliniu blokavimu siekiamais įgyvendinti tikslais?
7. Ar BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktas ir 6 straipsnio 1 dalies f punktas turi būti aiškinami taip, kad duomenų valdytojo veiksmai, kai jis tvarko naudotojo asmens duomenis šešėlinio blokavimo tikslais, neinformuodamas duomenų subjekto apie tokį duomenų tvarkymą, tačiau siekdamas apsaugoti platformą, jos naudotojus ir narius, gali būti laikomi atitinkančiais BDAR teisėtumo reikalavimus?

(Visą nutarties tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą).

ESTT Nr. C-730/25

Dėl Reglamento Nr. 1408/2013 nuostatų aiškinimo, vertinant, ar viršijus de minimis pagalbos ribą, pagal nacionalinės teisės nuostatas gali būti skiriama bent nustatytos ribos neviršijanti pagalbos dalis  

LVAT 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-344-556/2025 nutarė kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:

1) Ar tuo atveju, kai pagalbos gavėjas per trejų finansinių metų laikotarpį nėra gavęs de minimis pagalbos ir paraiškoje neturi galimybės nurodyti konkrečios prašomos valstybės pagalbos sumos, galima laikyti, kad nacionalinės pagalbą administruojančios institucijos pagal jau po paraiškos pateikimo priimtą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymą dėl pagalbos intensyvumo apskaičiuota maksimali galima tenkintinų pagalbos gavėjo reikalavimų suma yra automatiškai vertinama, kaip viršijanti de minimis pagalbos viršutinę ribą?

2) Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą yra teigiamas, ar tokioje situacijoje, kokia susiklostė nagrinėjamoje administracinėje byloje, Reglamento Nr. 1408/2013, iš dalies pakeisto 2019 m. vasario 21 d. Komisijos reglamentu (ES) 2019/316, 3 straipsnio 3a ir 7 dalių bei 6 straipsnio 3 dalies nuostatoms prieštarautų aiškinimas, pagal kurį nacionalinė pagalbą administruojanti institucija, įvertinusi pareiškėjos paraišką ir nustačiusi, kad galima tenkintinų pareiškėjos reikalavimų suma viršija de minimis pagalbos viršutinę ribą, kaip valstybės pagalbą pareiškėjai be atskiro jos prašymo išmokėtų tik tą pagalbos dalį, kuri tokios ribos neviršija?

(Visą nutarties tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą).

ESTT Nr. C-721/25

Dėl Tarybos sprendimo 2014/145/BUSP ir Reglamento Nr. 269/2014 nuostatų aiškinimo, taikant draudimo naudotis įšaldytomis lėšomis išimtis, susijusias su apmokėjimu už suteiktas teisines paslaugas

LVAT 2025 m. birželio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-247-463/2025 nutarė kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:

1) Ar tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, t. y. kai draudimo pasinaudoti įšaldytomis lėšomis išimtį prašoma taikyti mokėjimui, atliekamam už iki akcinės bendrovės „INTER RAO Lietuva“ įtraukimo į sankcionuojamų asmenų sąrašą, atsiradusius ir įvykdytus sutartinius įsipareigojimus, yra taikytinos Tarybos sprendimo 2014/145/BUSP 2 straipsnio 3 dalies b punkto ir Reglamento Nr. 269/2014 4 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatos?

2) Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą yra teigiamas, ar atstovavimo bendrovei akcininkų susirinkimuose, konsultavimo banko sąskaitos atidarymo, mokesčių klausimais, konsultavimo veiklos ribojimų, sankcijų taikymo ir kitais klausimais išlaidos pagal savo pobūdį gali būti laikomos teisinėmis paslaugomis Tarybos sprendimo 2014/145/BUSP 2 straipsnio 3 dalies b punkto bei Reglamento Nr. 269/2014 4 straipsnio 1 dalies b punkto prasme, t. y. ar Tarybos sprendimo 2014/145/BUSP 2 straipsnio 3 dalies b punktas ir Reglamento Nr. 269/2014 4 straipsnio 1 dalies b punktas apima tik tokias teisines paslaugas, kurios yra tiesiogiai susijusios su Chartijos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise į veiksmingą teisinę gynybą konkrečiame teismo procese, ir neapima atvejų, kai teisinės paslaugos teikiamos veikiant kliento vardu ir jo naudai rengiant dokumentus ar vykdant kitokius su jo ūkine veikla susijusius įgalinimus, nesusijusius su jokiu konkrečiu ar realiai galinčiu kilti ginču teisme ir / ar ikiteisminio nagrinėjimo institucijoje?

3) Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą yra teigiamas, ar sprendžiant dėl draudimo pasinaudoti įšaldytomis lėšomis išimties teismo proceso metu patirtoms išlaidoms kompensuoti pagal Tarybos sprendimo 2014/145/BUSP 2 straipsnio 3 dalies b punktą ir Reglamento Nr. 269/2014 4 straipsnio 1 dalies b punktą taikymo reikia atsižvelgti į aplinkybę, ar asmuo kreipėsi į teismą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, ypač kai pagal nacionalinius teisės aktus jam nustatyta pareiga tai padaryti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos?

4) Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą yra neigiamas, ar sprendžiant dėl draudimo pasinaudoti įšaldytomis lėšomis išimties taikymo mokėjimui, kuriuo siekiama apmokėti už iki subjekto įtraukimo į sankcionuojamų asmenų sąrašą trečiojo asmens jam suteiktas teisines paslaugas, be kita ko, turi būti vadovaujamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Sąjungos Bendrojo Teismo formuojama praktika dėl nuostatos „išlaidoms, susijusioms su teisinių paslaugų teikimu“ aiškinimo ir šios nuostatos taikymo kriterijų?

(Visą nutarties tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą).

ESTT Nr. C-412/25

Dėl Reglamento 2018/1806 aiškinimo ir vizos reikalavimo taikymo Izraelio ir Rusijos pilietei

LVAT 2025 m. gegužės 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1507-624/2025 nutarė kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiuo klausimu:

Ar 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus, 4 straipsnio 1 dalis, siejant ją su II priedu, turi būti aiškinama, kaip nedraudžianti laikinai galiojančio nacionalinio teisinio reguliavimo, pagal kurį siekiančiai pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos pilietei taikomas reikalavimas pateikti galiojančią vizą ar leidimą gyventi, neatsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko pasinaudojusi beviziu režimu kaip Reglamento 2018/1806 II priede nurodytos valstybės pilietė tokiomis aplinkybėmis, kaip nustatytos nagrinėjamoje byloje?

(Visą nutarties tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą).

LVAT 2026 m. balandžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-517-624/2026 nutarė atsiimti prašymą, kuriuo kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą nurodytu klausimu.

(Visą nutarties tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą).

ESTT Nr. C-340/25

Dėl SESV 101 straipsnio 1 dalies aiškinimo atsiskaitymų su LKL krepšininkais neišmokėjimo klausimu 

LVAT 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-8-502/2025 nutarė kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais

1) Ar pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies a punktą krepšinio klubų ir juos vienijančios asociacijos, organizuojančios krepšinio klubų čempionatą, susitarimas neišmokėti atsiskaitymų su krepšinio klubų samdomais krepšininkais pagal galiojančias sutartis gali būti laikomas konkurenciją ribojančiu susitarimu dėl krepšininkų paslaugų pirkimo kainų nustatymo?

2) Jei atsakymas į pirmąjį klausimą yra teigiamas, ar pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies a punktą toks susitarimas kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje gali būti laikomas konkurenciją pagal tikslą ribojančiu susitarimu?

3) Ar pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies a punktą, siejamą su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 straipsniu, sprendžiant dėl tokio susitarimo kaip nagrinėjamo pagrindinėje byloje reikšmingas susitarimo ekonominis ir teisinis kontekstas, susijęs su COVID-19 viruso pandemijos pradžia bei atitinkamais valdžios institucijų priimtais ūkinės ir sporto veiklos ribojimais, ir ar šios aplinkybės turėtų būti vertinamos sprendžiant dėl byloje nagrinėjamo susitarimo ar krepšinio klubų ir juos vienijančios asociacijos atsakomybės?

(Visą nutarties tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą).

ESTT Nr. C-324/25

Dėl Reglamento (EB) Nr. 260/2012 ir Direktyvos (ES) 2015/2366 nuostatų, susijusių su tiesioginiu debetu ir kitomis mokėjimo paslaugomis, aiškinimo

LVAT 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-162-629/2025 nutarė kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais

1) Ar 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 260/2012, kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009, 2 straipsnio 2 dalis ir 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB, 4 straipsnio 23 dalis, I priedo 3 punkto a papunktis ir I priedo 4 punkto a papunktis turi būti aiškinami taip, kad tiesioginio debeto paslaugų teikėju laikytinas tik mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas, ar šią paslaugą teikia tiek mokėtojo, tiek gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas?

2) Ar Reglamento (EB) Nr. 260/2012 2 straipsnio 2 dalis ir Direktyvos (ES) 2015/2366 4 straipsnio 23 dalis, I priedo 3 punkto a papunktis ir 4 punkto a papunktis tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, turi būti aiškinami taip, kad mokėjimo įstaiga, kaip gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas, kuri perduoda tiesioginio debeto nurodymus, bet pati tiesiogiai neatlieka lėšų nurašymo operacijų ir surenka lėšas pagal klientams (lėšų gavėjams) iš anksto duotus mokėtojų sutikimus į riboto funkcionalumo sąskaitas, teikia tiesioginio debeto paslaugą?

3) Jei atsakius į pirmąjį klausimą gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas nelaikytinas tiesioginio debeto paslaugų teikėju ir atsakymas į antrąjį klausimą yra neigiamas, ar Direktyvos (ES) 2015/2366 4 straipsnio 44 dalis ir I priedo 5 punktas tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, turi būti aiškinami taip, kad mokėjimo įstaiga, kaip gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas, kuri perduoda tiesioginio debeto nurodymus, bet pati tiesiogiai neatlieka lėšų nurašymo operacijų ir surenka lėšas pagal klientams (lėšų gavėjams) iš anksto duotus mokėtojų sutikimus, vėliau jas pervesdama į klientų sąskaitas, esančias kituose mokėjimo paslaugų teikėjuose, teikia mokėjimo operacijų aptarnavimo paslaugą?

4) Jei atsakymas į trečiąjį klausimą yra neigiamas, ar Direktyvos (ES) 2015/2366 4 straipsnio 15 dalis ir I priedo 7 punktas tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, turi būti aiškinami taip, kad mokėjimo įstaiga, kaip gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas, kuri inicijuoja tiesioginio debeto paslaugą pagal gavėjo nurodymą, bet pati tiesiogiai neatlieka lėšų nurašymo operacijų ir surenka lėšas pagal klientams (lėšų gavėjams) iš anksto duotus mokėtojų sutikimus, teikia mokėjimo inicijavimo paslaugą?

(Visą nutarties tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą).

ESTT Nr. C-274/25

Dėl Tarybos sprendimo 2014/145/BUSP ir Reglamento (ES) Nr. 269/2014 nuostatų, siejamų su Europos Sąjungos sutarties ir Chartijos nuostatomis, aiškinimo

LVAT 2025 m. vasario 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-330-821/2025 nutarė kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:

1) Ar pagal Sprendimo 2014/145/BUSP 2 straipsnio ir Reglamento (ES) Nr. 269/2014 2 straipsnio nuostatas, siejamas su Chartijos 41 straipsnyje įtvirtintu gero administravimo principu, leidžiama tokia nacionalinė priemonė, pagal kurią asmuo, nenurodytas Sprendimo 2014/145/BUSP I priede ar Reglamento (ES) Nr. 269/2014 I priede, yra įtraukiamas į asmenų, kurių turtas įšaldomas, sąrašą dėl šio asmens sąsajos su sankcionuojamais asmenimis, o dėl tokios nacionalinės priemonės galimybė pateikti prieštaravimą kompetentingai institucijai numatyta tik po tokio įtraukimo?

2) Ar pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą, siejamą su Chartijos 47 straipsniu, veiksmingos teisminės kontrolės reikalavimą atitiktų nacionalinio teismo atliekama sprendimo dėl asmens turto įšaldymo įgyvendinant Sąjungos ribojamąsias priemones teisėtumo kontrolė, siejama su procedūrinių taisyklių laikymosi ar pareigos nurodyti motyvus vykdymo, faktų tikslumo, akivaizdžių klaidų šių faktų vertinime tyrimu ir nepiktnaudžiavimo įgaliojimais patikrinimu?

3) Ar pagal Sprendimo 2014/145/BUSP 2 straipsnio ir Reglamento (ES) Nr. 269/2014 2 straipsnio nuostatas, siejamas su ESS 19 straipsnio 1 dalies antrąja pastraipa ir Chartijos 47 straipsniu, nacionaliniame teisme įrodinėjant asmens sąsajas su Rusijos Federacijos politinės valdžios atstovais, turi būti vertinamos aplinkybės, susijusios su Rusijos Federacijos politinės valdžios įgyvendinamos šioje valstybėje veikiančių juridinių asmenų kontrolės realumu ir veiksmingumu, kurių įrodyti byloje surinktais objektyviais ir pakankamai svariais įrodymais gali nebūti galimybės, o atitinkami Rusijos Federacijos politinės valdžios atstovai gali būti pripažįstami užtikrinantys asmens kontrolę dėl turimų valdžios įgaliojimų?

(Visą nutarties tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą).

ESTT Nr. C-147/25