10) Žyminis mokestis

Žyminis mokestis – tai įstatymo nustatyta suma, kurią privalo sumokėti asmuo, kad būtų pradėtas teismo procesas, tai yra jo ginčas būtų pradėtas spręsti. Administracinėse bylose už kiekvieną skundą mokamas įstatyme nustatytas žyminis mokestis, išskyrus tam tikras išimtis.

Šiuo metu žyminis mokestis paduodant skundą apygardos administraciniam teismui yra 30 eurų. Pateikiant apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui mokamas 15 eurų žyminis mokestis. Paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo mokamas 30 eurų dydžio žyminis mokestis.

Kai minėti skundai paduodami teismui naudojantis portalu e.teismas.lt, mokamas ¼ mažesnis žyminis mokestis.

Mažesnio žyminio mokesčio mokėjimas

Žyminis mokestis yra mažinamas arba iš viso nėra mokamas, kai administracinis teismas, įvertinęs asmens turtinę padėtį, visiškai ar iš dalies atleidžia jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.

Žyminio mokesčio taip pat nereikia mokėti dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 36 straipsnyje numatytų skundų:

• žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo;
• viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti veiksmus;
• pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti;
• rinkimų įstatymų ir Referendumo įstatymo pažeidimų;
• valstybės tarnautojų ir pareigūnų kreipimųsi, kai tai susiję su tarnybos teisiniais santykiais;
• mokesčių administratorių ir jų pareigūnų kreipimųsi dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą išieškojimo, taip pat jų kreipimųsi dėl mokestinių ginčų; pareigūnų kreipimųsi dėl rinkliavų išieškojimo;
• valstybės ir savivaldybės kontrolės pareigūnų kreipimųsi dėl neteisėtai gautų pajamų ir neteisėtai panaudotų dotacijų, subsidijų bei asignavimų išieškojimo į valstybės ar savivaldybių biudžetus;
• prokurorų, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų kreipimųsi įstatymų nustatytais atvejais dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo;
• Seimo kontrolierių kreipimųsi pagal Seimo kontrolierių įstatymą;
• Vyriausybės atstovo kreipimosi dėl savivaldybių institucijų, įstaigų, tarnybų priimtų teisės aktų ir tarnautojų neteisėtų veiksmų;
• išvadų, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys - meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė (prašyme nurodytų) jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų, pateikimo;
• Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos kreipimosi pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą.

 Teismas turi teisę pareikalauti sumokėti žyminį mokestį, jei asmenys piktnaudžiauja teisminės gynybos teise.

Žyminio mokesčio grąžinimas

Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis gali būti grąžinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnyje numatytais atvejais:

• kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal įstatymą;
• kai pareiškėjas skundą atsiima;
• kai atsisakoma priimti skundą arba jis grąžinamas pareiškėjui;
• bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme arba kai pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti;
• skundą palikus nenagrinėtą, kai pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti;
• skundą palikus nenagrinėtą, kai skundą pateikė neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba neįgaliotas vesti bylą asmuo;
• kai atsisakoma priimti teismui paduotą apeliacinį skundą;
• kai žyminis mokestis sumokėtas už skundą, kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. 

Pusė sumokėto žyminio mokesčio grąžinama ir tuo atveju, kai ginčas yra išsprendžiamas taikiai, t. y., kai teismas nutartimi patvirtina ginčo šalių sudarytą taikos sutartį.